Vakcinų gamyba – ilgas, dešimtmečius trunkantis procesas, į kurį investuojama daug laiko, finansinių, technologinių ir intelektinių resursų. Gaminant vakcinas skiriama daug dėmesio užtikrinti jų saugumui ir kokybei: prieš užregistruojant ir užregistravus vakcinas atliekami klinikiniai tyrimai, vykdoma vakcinų saugumo ir veiksmingumo priežiūra, vakcinos turi atitikti griežtus nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus. Vakcinų saugumą taip pat padeda užtikrinti valstybinės ir tarptautinės vakcinų saugumo priežiūros sistemos. Joks gamintojas negali pardavinėti skiepų, negavės tam leidimo (licenzijos). Leidimus vaistą, tame tarpe ir vakcinas naudoti žmonėms išduoda valstybinės vaistų kontrolės institucijos. Lietuvoje tai daro Valstybinė vaitų kontrolės tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT). Europos komisija griežtai reglamentuoja vaistų registracijos procedūras. Vaistai gali būti registruojami centralizuotu būdu –…

Vakcinos yra skiepijamos oraliniu būdu (sulašinus antigeną per burną) arba injekcijomis. Seniau buvo naudojamos per burną lašinamos OPV vakcinos (poliomielito vakcina), dabar Lietuvoje populiarios lašinamos per burną vakcinos nuo rotaviruso. Esant poreikiui, vieno vizito metu gali būti skiepijamos kelios vakcinos. Tokiu atveju dažniausiai skiepijama į abi galūnes; jei tai neįmanoma, tarp skiepijamų vietų turi būti mažiausiai trijų centimetrų atstumas. Skiepyti į skirtingas kūno vietas rekomenduojama, jei kurioje nors iš skiepijamų vakcinų yra neląstelinio kokliušo komponentas. Nors Lietuvoje neląstelinio kokliušo komponentas nenaudojamas jau daug metų, nes naudojamos kokybiškesnės vakcinos su neląsteliniu kokliušo komponentu. Svarbu laikytis rekomenduotinų intervalų tarp tos pačios vakcinos dozių. Nors ilgesnis intervalas neturėtų sumažinti vakcinos efektyvumo, trumpesnis intervalas…

Vakcinose naudojami mikroorganizmai arba jų dalys yra vadinami antigenais. Jų baltymų sandara skiriasi nuo žmogaus, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą sukėlėjui, t. y. atsparumą. Tam, kad imuninės sistemos elementai galėtų atpažinti antigeną, turi vykti uždegiminė reakcija antigeno patekimo vietoje. Uždegimo vietoje esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina antigeną prezentuojančių ląstelių chemotaksį t.y. judėjimą ir koncentraciją antigeno patekimo vietoje. Šios ląstelės „suvalgo“ antigeną, jo dalis „parodo“ savo paviršiuje ir nukeliauja į limfmazgius. Limfmazgiuose esančioms b latęlėms antigeną prezentuojančios ląstelės perduoda informaciją apie antigeną. B ląstelės pradeda daugintis ir dalintis į dviejų tipų ląsteles: antikūnus gaminančias ir atminties ląsteles. Atminties ląstelės tarnauja kaip rezervas, kuris antrą kartą…

Naudojant kombinuotas vakcinas, vienu skiepu įskiepijamos kelios vakcinos. Jas naudojant sumažinamas reikalingų injekcijų skaičius. Kombinuotose vakcinose į vieną vakcinos dozę idedama kelių infekcijos sukėlėjų antigenų. Kadangi gaunamas kokybiškai kitas vaistas, atskirų vakcinų tyrimai kombinuotoms vakcinoms negalioja, būtina atlikti visus ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus kaip ir registruojant bet kurį naują vaistą. Dėl šios priežasties kombinuotos vakcinos kainuoja dažniausiai brangiau, nei analogiškų atskirų vakcinų kainų suma. Informacija iš Vikipedijos

Vakciną sudaro: antigenai (ligų sukėlėjai ar jų dalys) – pagrindinė veiklioji vakcinos dalis. Nors kai kurios vakcinos turi tik vieną aktyvų antigeną, yra vakcinų su keliais antigenais. adjuvantai (medžiagos sustiprinančios antigenų imunogeniškumą (t. y. gebėjimą sukelti imuninį atsaką). Natūrali infekcija dažniausiai sukelia žmogaus ląstelių žūtį, iš kurių atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios aplinkinių audinių uždegimą. Jos yra tarsi greitosios pagalbos švyturėliai, rodantys žmogaus imuninės sistemos ląstelėms kur vyksta „invazija“. Be uždegimo nedidelis kiekis susilpnintu ar suskaldytų mikroorganizmų nesugeba sukelti atsako. Todėl imituojant natūralų procesą naudojami adjutantai – medžiagos, sukeliančios nedidelio laipsnio audinių uždegimą injekcijos vietoje. konservantai (stabilizuoja preparato komponentus) – etileno glikolis, fenoksietanolis. dezinfektantai (turintys užtikrinti vakcinų sterilumą) – timerosalis…

Vaistai skirstomi į etinius ir generinius. Etiniai (patentiniai) vaistai – pagal naujai sukurtą ir užpatentuotą formulę pagaminti vaistai. Tokiems vaistams sukurti yra skiriamos didelės investicijos, atliekami moksliniai tyrimai, kurie paprastai trunka iki 15 metų. Etinės kompanijos turi išskirtines teises pardavinėti patentuotus vaistus rinkoje. Tokie vaistai neturi tiesioginių konkurentų patento galiojimo laikotarpiu. Generiniai vaistai – jau esančių vaistų kopijos, kurias galima parduoti su savo prekės ženklu. Generiniais vaistai tampa, pasibaigus etinio vaisto patentui. ES ir Lietuvoje patentas išduodamas 15-iai metų. Atskirai kategorijai priskiriami homeopatiniai vaistai. Nors jie registruojami kaip vaistiniai preparatai, tačiau juos registruojant nereikalaujama mokslinių įrodymų dėl jų efektyvumo. Lietuvoje parduodami vaistai turi būti registruojami vaistų registre, kurį galima rasti…

Vaistas Vaistas, vaistinis preparatas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų profilaktikai. Vaistams taip pat priskiriamos vaistinės medžiagos arba jų deriniai, kurie gali būti vartojami ligų diagnostikai in vivo arba fiziologinėms funkcijoms grąžinti, koreguoti arba modifikuoti. Pagal LR Farmacijos įstatymą apibrėžiamas kaip: Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Vakcina Vakcinos (skiepai) – tai vaistas, kuris imituodamas natūralią infekciją parodo…