Nuožvarbos – tai odos patologinė būklė, atsiradusi po ilgalaikio žemos temperatūros poveikio žiemos, rudens, pavasario metu, taip pat esant didelei drėgmei. Ligos priežastys Pagrindinė priežastis – ilgalaikis žemos temperatūros ir drėgmės poveikis. Dažniausiai nušąla atviros kūno vietos: vaikams pažeidžiama nosies ir skruostų oda, paaugliams ir suaugusiems – plaštakų, kelių sritis, pėdos, ypač, kai dėvima ankšta avalynė Simptomai Odos paraudimas Odos pabalimas Odos patinimas Odos mazgeliai Odos pūslės Skausmingas odos deginimas Niežėjimas Odos nejautrumas Oda panaši į marmurą Ligos eiga Nosies, skruostų, ausų ar rankų ir kojų srityje atsiranda paraudę riboti, rečiau išplitę patinimai. Šiuos patinusius mazgus grįžus į šiltą patalpą iš lauko ir sušilus niežti, atsiranda skausmingas deginimas ir paraudimas.…
Peruietiška sevičė – gardus patiekalas iš Pietų Amerikos: nustebinkite artimuosius egzotiškais skoniais (receptas)
Sevičė – peruietišku temperamentu dvelkiantis patiekalas, paruoštas iš šviežios žuvies arba jūros gėrybių, marinuotų su žaliosiomis citrinomis ir aštriais padažais. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dažnas sevičės ingredientas – avokadas – yra vitaminų, mineralų bei nepakeičiamų riebalų, būtinų gerai savijautai, šaltinis. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Rūta Genienė dalijasi patarimais, kaip išsirinkti tinkamą avokadą parduotuvėje, greičiau jį sunokinti namuose bei panaudoti egzotiškų patiekalų gaminimui. Sevičę verta paskaninti avokadais Nors sevičės kilmė nėra tiksliai žinoma, šis patiekalas dažniausiai priskiriamas Peru šalies virtuvei. Tai – vienas populiariausių šios valstybės valgių. Tačiau ir kitos Pietų Amerikos šalys perėmė sevičės receptą bei pritaikė jį savo skoniams, panaudodamos…
Skiepai ar higiena: kas iš tikrųjų veikia?
Per COVID-19 pandemiją matėme ir skiepų priešininkų mitingų, ir gana argumentuotų antivakseriškų straipsnių, galėjusių pasėti abejonę: ar tikrai tie skiepai tokie reikalingi? Medikai turi aiškų atsakymą į šį klausimą. Ir kalba net ne apie patį COVID-19, nes tai tik vienas atvejis iš daugelio – pakalbėkime apie ankstesnes žmoniją kamavusias ligas, tokias kaip poliomielitas, tymai, kokliušas, vėjaraupiai. Arba egzotiškiau – vidurių šiltinė, geltonasis drugys ar meningokokinė infekcija. Kas gi atsirado pirmas – višta ar kiaušinis? Kas padėjo sumažinti susirgimų kiekį – tiesiog gerėjantis gyvenimo lygis ar visgi skiepai? Įprasta manyti, kad difterija, stabligė, maras ir raupsai didžiojoje pasaulio dalyje išnyko (arba bent jau sumažėjo iki minimumo) tik todėl, kad atsirado skiepai…
Radioaktyviosios sėklos: vienkartinė procedūra gydo priešinės liaukos vėžį
Mažyčiai radioaktyvūs implantai, vadinamos sėklos, įstumiami į prostatą ir juose esantis radioaktyvusis jodas spinduliuoja kelis mėnesius naikindamas vėžines ląsteles. Tai brachiterapija – spindulinės terapijos metodas, vienas iš prostatos vėžio gydymo būdų. „Brachiterapijos procedūrą, kaip vieną iš galimų gydymo būdų pasirinkau, kai man 2012 m. buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Chirurginė operacija tada man, šešiasdešimtmečiui, nepasirodė geresnis pasirinkimas,“ – prisimena vilnietis Adomas T. „Kadangi mano PSA rodiklis nebuvo didelis, o iš aštuonių biopsijos stulpelių tik keturiuose buvo rasta pakitusių ląstelių, patvirtinančių vėžį, nusprendžiau rinktis brachiterapiją. Žinoma, pasidomėjau kitais galimais gydymo būdais, pasigilinau į visus jų pliusus ir minusus,“ – pasakoja vyriškis. Pasak sutikusio pasidalyti savo ligos istorija vyro, jam dar neteko sutikti…
Kaip įveikti gripą
(Gyd. Edita Jaskelevičienė) Jei pajuntate pirmuosius ligos simptomus – pablogėjusią savijautą, šaltkrėtį, raumenų ar kaulų skausmus, gerklės perštėjimą ar skausmą, akių skausmą, ypač ryškesnėje šviesoje, reikia laiku pradėti gydytis. Mat virusinės ligos, tarp jų ir gripas, negydomos gali ilgai užsitęsti ar komplikuotis, virsti sunkesnėmis bakterinėmis ligomis. Kas gi yra tas baisusis gripas? Ar įmanoma efektyviai su juo kovoti? Gripas – tai epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga ūminė eiga. Vienas pagrindinių šios ligos epidemiologijos bruožų yra tas, kad liga nepaprastai greitai plinta ir gali apimti net kelis kontinentus. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys įvairaus sunkumo gripu. Jų nosiaryklėje virusų randama iki 5 ligos dienos. Gripo virusai plinta oru, todėl apsisaugoti…
Psichologė: kad valstybės šventės taptų asmeninėmis – svarbūs ir ritualai, ir simboliai
Lietuvos istorija lėmė, kad turime ne vieną tautinę šventę, susijusią su valstybei reikšmingomis datomis kaip Nepriklausomybės paskelbimas ar atkūrimas po daugybės priespaudos metų. Kaip minime šias datas, ar turime tradicijų, kurios jungtų kelias kartas – apie tokių šventinių tradicijų svarbą vaikams ir jų kūrimą šeimoje pasakoja emocinės pagalbos platformos „Visipsichologai.lt“ psichologė Sonata Vizgaudienė. Pasak psichologės, valstybinė šventė tampa svarbi, kai suvokiame jos prasmę ir turime asmeninį ryšį su minima data. Todėl nacionalinės šventės yra puiki proga prisiminti savo šaknis, šalies ir giminės istoriją, apie tai papasakoti vaikams ir drauge patirti, kad Lietuvą kuriame nuolat ir kartu. „Tremtinių, partizanų, Lietuvos kariuomenės savanorių ar signatarų šeimose Vasario 16-oji vienaip ar kitaip tyliai…
Dietologė išskyrė vertingiausią vištienos rūšį: soti jos „vieno puodo“ troškinio porcija nekainuos nė 1,5 euro
Yra receptų, kurių neįmanoma sugadinti net nepatyrusiems maisto gamintojams – šis būtent toks: sotus, bet neapsunkinantis vištienos patiekalas su ryžiais ir daržovėmis. Ryžiai – įprastas garnyras prie švelnesnio skonio vištienos patiekalų, o čia jie, kartu su Teriyaki padažu, susitinka viename puode. Mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad lyginant su bet kokia kita raudona mėsa, vištiena yra sveikatai palankesnis pasirinkimas, tik reikėtų rinktis tinkamus jos gaminimo būdus. Tuo tarpu „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pirkėjai itin vertina lietuvišką vištieną bei vis dažniau renkasi specifinius ryžius, skirtus tam tikriems patiekalams. Sveikatai palankiausia – vištienos krūtinėlė be odos Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vištiena vertinga…
Didžiausios gyvenimo dovanos Agnė sulaukė iš nepažįstamų žmonių: dėkoja jiems kasdien
29-erių Agnės iš Kauno rajono ligos istorija prasidėjo dar vaikystėje – dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimas, o kūno temperatūra būdavo kiek aukštesnė nei įprasta. Kai Agnei buvo vos 7-eri, gydytojai nustatė, kad šiuos simptomus sukelia inkstų veiklos sutrikimas. Vis dėlto, ligai užkirsti kelią buvo per vėlu ir net pilnametystės nesulaukusiai Agnei buvo pripažintas lėtinis inkstų nepakankamumas. Nepraėjo nė dešimt metų ir Agnė buvo įrašyta į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. „Visada žinojau, kad ateis diena, kai man bus reikalinga inksto transplantacija, tačiau net ir tai žinant galvoji, kad ta diena dar labai toli. Paskutinę inkstų nepakankamumo stadiją pasiekiau, kai man buvo 26-eri. Žinia apie transplantacijos poreikį nebuvo tarsi žaibas iš giedro…
GALVOS SMEGENŲ KRAUJOSRŪVA
Galvos smegenų kraujosrūva (GSK) – tai kraujo išsiliejimas į smegenų audinį, apie smegenų dangalus ar į galvos smegenų skilvelių sistemą. Ligos priežastys Dažniausia GSK įvyksta žmonėms, turintiems pastoviai aukštą arterinį kraujospūdį dėl pirminės arterinės hipertenzijos (PAH) ar kitos kilmės arterinės hipertenzijos; esant galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei (50-60%) . Rečiau galvos smegenų kraujosrūvos atsiranda sergant kraujo ligomis, vartojant kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus, esant kraujagyslių uždegiminiams pakitimams, dėl sisteminių jungiamojo audinio ligų, infekcinių susirgimų (gripo, maliarijos) . Jauno amžiaus pacientų GSK priežastis yra galvos smegenų aneurizmos (maišelinio kraujagyslės sienelės išsiplėtimo) plyšimas. GSK gali atsirasti sergant kitomis galvos smegenų ligomis, pvz.: galvos smegenų augliais. Kraujosrūvų atsiradimui įtakos turi psichinės traumos, sunkus fizinis darbas,…
HEMOLIZINĖ MAŽAKRAUJYSTĖ
Hemolizinė mažakraujystė – tai didelė grupė mažakraujysčių, kurias jungia vienas bendras požymis – priešlaikinis kraujo serume cirkuliuojančių eritrocitų irimas. Šį procesą gali sukelti tiek išoriniai į organizmą patekę, tiek ir vidiniai organizme atsiradę patogeniniai veiksniai, kurie vienaip ar kitaip pažeidžia kraujotakoje cirkuliuojančius eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) ir jie suyra. Ligos priežastys Paveldimos: Eritrocitų membranos anomalijos. Eritrocitų metabolizmo defektas (fermentų defektai) . Anomaliniai hemoglobinai (pvz.: pjautuvinė anemija, talasemijos) . Įgytos: Imuninės kilmės (šilumos, šalčio, sergant sistemine raudonąja vilklige ir kt.) . Mechaninės (dirbtinis širdies vožtuvas) . Cheminės (medikamentų vartojimas) . Infekcijos. Mikroangiopatija (smulkiųjų kraujagyslių liga) . Simptomai Blužnies padidėjimas Gelta Vėmimas Karščiavimas Odos blyškumas Galvos svaigimas Dažnesnis širdies plakimas Alpimas Greitas…