Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (LIFN) yra ilgai trunkantis abiejų inkstų kamuolėlių, kanalėlių, endokrininės funkcijos sutrikimas. Inkstai nesugeba pašalinti iš organizmo toksinių medžiagų, vandens pertekliaus, nesintetina tokių reikalingų medžiagų, kaip vitaminas D, eritropoetinas, kuris svarbus raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) susidarymui. Ligos priežastys Daugelis įgimtų ir įgytų inkstų ligų gali sukelti lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą. Pastaruoju metu ypač daugėja dializėmis gydomų pacientų sergančių cukriniu diabetu. Dažniausios LIFN priežastys: · Pirminės ir antrinės inkstų kamuolėlių ligos (glomerulonefritai, cukrinis diabetas) . · Lėtinės inkstų kanalėlių ligos (pielonefritas, analgetikų sukelta nefropatija) . · Arterinė hipertenzija. · Įgimta inkstų policistozė. · Sisteminės ligos. Šių ligų metu pasikeičia inkstų struktūra, normalius inkstų audinio elementus pakeičia randinis audinys.…
TULŽIES PŪSLĖS AKMENLIGĖ
Tulžies pūslės akmenligė – tai liga, kuriai būdingas akmenų susidarymas tulžies pūslėje ir jų sukelti skausmo priepuoliai. Ligos priežastys Tulžies pūslės akmenų formavimuisi įtakos turi amžius (su amžiumi rizika didėja) , lytis ir hormonai (dažniau serga vaisingo amžiaus moterys, taip pat vartojančios estrogenų, nėščiosios) , medžiagų apykaitos sutrikimas (nutukimas, miksedema, cukrinis diabetas) , mityba (badavimas, daug cholesterolio ir mažai skaidulų turinčio maisto vartojimas, parenterinis maitinimas (kai dėl sunkios būklės neįmanomas normalus maitinimas ir skiriama maitinamųjų mišinių į veną) , padidėjęs eritrocitų irimas (hemolizė) , lėtinės kepenų ir tulžies pūslės ligos, klubinės žarnos pašalinimas ir ligos (pvz., Krono liga) , paveldimumas. Dėl šių priežasčių didėja tulžies klampumas, sutrinka jos rūgščių apykaita…
MEGALOBLASTINĖ ANEMIJA
Anemija (lot. anaemia) , graikų k.:an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas. Sinonimai: vitamino B12 ir/arba folinės rūgšties stokos anemija, hiperchrominė makrocitinė anemija. Megaloblastinė anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl sutrikusios hemoglobino ir eritrocitų gamybos, vitamino B12 ir/ar folinės rūgšties stokos, yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Dažniau serga senyvi (vyresni kaip 60-70 metų žmonės) . Mūsų šalyje ryškus folinės rūgšties trūkumas pasitaiko retai. Ligos priežastys Vitamino B12 gali trūkti dėl: 1. per mažo vitamino B12 kiekio maiste (didesnė rizika vegetarams, nevalgantiems ne tik mėsos, bet ir kiaušinių bei pieno arba esant labai skurdžiam žmogaus maisto racionui) ; 2. sutrikusio vitamino B12 įsisavinimo žarnyne (tai įtakoja klubinės…
SPUOGAI
Paprastieji (jaunatviniai) spuogai – dažna lytinio brendimo liga, kurios atsiradimą lemia riebalų liaukų sekrecijos padidėjimas, jų latakėlių ragėjimo sutrikimas, mikrobų dauginimasis, uždegimas. Ligos priežastys Didelės reikšmės spuogams atsirasti turi genetiniai veiksniai: jeigu abudu tėvai jaunystėje turėjo riebią odą ir kentėjo nuo spuogų, tai didelė tikimybė, kad ši problema vargins ir jų vaikus. Spuogų formavimuisi bei ligos paūmėjimui turi įtakos vyriškų bei moteriškų lytinių hormonų santykis. Organizme, ypač moterų, šių hormonų pusiausvyra nuolat svyruoja – tai paaiškina ligos paaštrėjimą prieš menstruacijas. Maistas nėra spuogų priežastis. Spuogus gali išprovokuoti įvairios kosmetikos priemonės, ilgalaikis medikamentų vartojimas (jodo, bromo preparatai, vitaminai B6, B12, kortikosteroidai) , cemento dulkės, mineralinės alyvos, naftos produktai. Simptomai Juodi inkštirai…
PŪLINGAS VIDURINĖS AUSIES UŽDEGIMAS (ŪMINIS VIDURINIS OTITAS)
Pūlingas vidurinės ausies uždegimas – tai vidurinės ausies ertmes išklojančios gleivinės ūminis uždegimas su pūlių susikaupimu. Ligos priežastys Ūminį pūlingą vidurinės ausies uždegimą dažniausiai sukelia trys mikrobai: Sreptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis bei Staphylococcus pyogenes. Paskutiniu metu ligos sukėlėju dažnai būna ir mikrobas Mycoplasma pneumoniae. Ligai atsirasti padeda šie faktoriai: sloga, gripas, viršutinių kvėpavimo takų kataras (ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija) . Minėtų ligų sukėlėjai (virusai) pakenkia nosies gleivinės ir ausies trimito virpamojo epitelio funkciją, tada minėti mikrobai jau gali patekti į būgninę ertmę ir sukelti ūminį jos gleivinės uždegimą. Vidurinės ausies gleivinė išburksta, padidėja jos liaukų sekrecija, ertmėse kaupiasi pūliai. Sergant virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, ūminis vidurinis otitas…
ŠIZOFRENIJA
Šizofrenija (lot. schizophrenia, iš gr. schisis –skilimas, phrenos – dvasia, protas) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1% žmonių. Ligos priežastys Nėra vienos šizofrenijos priežasties. Labiausiai pagrįsta yra teorija, kad esant paveldėtam polinkiui sirgti šizofrenija, nepalankūs aplinkos veiksniai (gimdymo traumos, galvos traumos, motinos nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos, psichologinės traumos) sutrikdo smegenų vystymąsi ir subtiliai pažeidžia smegenų veiklą. Yra žinoma, kad esant šizofrenijai, sutrinka smegenų veiklos biocheminiai mechanizmai, sutrinka nervinį signalą perduodančių medžiagų (neuromediatorių) pusiausvyra smegenyse. Simptomai Haliucinacijos Kliedesiai Mąstymo nenuoseklumas Sumenkusi jausmų gama Susidomėjimo gyvenimu išnykimas Apatija Neadekvačios emocijos Socialinė izoliacija Valios sutrikimai Nenatūralios pozos Ligos eiga…
KRONO LIGA
Krono liga – tai lėtinė žarnyno liga, kuriai būdingas uždegimas, pažeidžiantis ne tik paviršinius, bet ir giliuosius žarnos sienelės sluoksnius. Nors uždegiminių pakitimų ar opų gali atsirasti bet kurioje žarnyno vietoje nuo burnos iki išangės, tačiau dažniausiai pažeidžiama plonosios žarnos galinė ir storosios žarnos pradinė dalis. Be to, būdingas segmentinis pažeidimas – kai uždegimas apima ne visą žarną, o tik kai kurias jos dalis. Ligos priežastys Krono ligos priežastys nežinomos (kaip ir kitos lėtinės uždegiminės žarnyno ligos – opinio kolito) . Manoma, kad Krono ligos atsiradimas gali būti susijęs su tam tikrais organizmo imuninės sistemos sutrikimais. Taip pat įtakos turi ir genetinis paveldėjimas, todėl dažnai Krono liga serga giminaičiai, šeimos…
Kas, jei per atostogas susirgai ne namie?
(Rūta Stalionytė) Atostogas dauguma žmonių stengiasi praleisti ne namie. Vieni keliauja po užsienio šalis, kiti lepinasi lietuviško pajūrio saule, treti pailsėti nuo civilizacijos traukia į kaimus, pas tėvus ir senelius. Tačiau ligai visai nesvarbu, kur jūs atostogaujate. Liga, kaip žinia, visuomet užklumpa ne laiku ir yra linkusi ignoruoti faktą, kad jums atostogos. Todėl prieš vykdami atostogų, pamąstykite, ką gi darysite, jei susirgsite būdami toli nuo savo poliklinikos ar gydytojo. Atostogaujantiems Lietuvoje, vertėtų atsižvelgti į Rimos Vaitkienės, Sveikatos apsaugos ministerijos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus vyr. specialistės patarimus, skirtus apdraustiesiems privalomuoju socialiniu draudimu. Tai yra asmenims, kurie patys moka (arba už juos yra mokama) privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat valstybės lėšomis…
IŠŠUTIMAS
Tai odos uždegimas, kuriam būdinga kirkšnių, pažastų, kaklo ir ypač sėdmenų raukšlėse atsiradęs odos paraudimas, pleiskanojimas. Ligos priežastys Naujagimių ir kūdikių oda labai švelni ir neatspari infekcijoms. Vaikui prakaituojant, šlapinantis ir tuštinantis ją pastoviai veikia šiluma, drėgmė, bakterijos bei rūgštys. Drabužėliai ir sauskelnės labiausiai trina, spaudžia kirkšnių, pažastų, kaklo ir sėdmenų srityse.Visa tai sukelia odos pažeidimus. Be to, kai mažylis retai maudomas, per šiltai vystomas, rengiamas nenatūralaus pluošto drabužėliais, dėvi netinkamas sauskelnes ar pastarosios keičiamos nepakankamai dažnai, susidaro puikios sąlygos odos uždegimui vystytis. Išmatų rūgštingumas pakinta vaiką maitinant dirbtinai, pradėjus valgyti tirštą maistą, kūdikiui viduriuojant. Tada išmatos odą veikia agresyviau. Po vystyklais šiltoje, drėgnoje aplinkoje susidaro puiki terpė daugintis bakterijoms…
NĖŠČIŲJŲ MAŽAKRAUJYSTĖ (ANEMIJA)
Mažakraujystė arba anemija – tai tokia patologinė būklė, kuriai būdingas hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje. Nėščiųjų anemija – tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Ja serga 35-50 proc. visų nėščiųjų (besivystančiose šalyse – iki 80 proc., Pietų Azijoje ir Afrikoje – 63 proc., Lotynų Amerikoje – 30 proc., Europoje – 14 proc., Lietuvoje – 20-30 proc. visų nėščiųjų) . Ligos priežastys Nėščiųjų anemijos atsiradimas siejamas padidėjusiu geležies ir folinės rūgšties poreikiu nėštumo metu. Geležies stokos mažakraujystė sudaro apie 80-90 proc. visų nėščiųjų anemijų. Jai prasidėti reikšmės turi šie veiksniai: nepakankamas geležies kiekis maiste (kai nėščioji nevalgo mėsos) ; sutrikęs geležies įsisavinimas žarnyne dėl…