(Rūta Stalionytė) Atostogas dauguma žmonių stengiasi praleisti ne namie. Vieni keliauja po užsienio šalis, kiti lepinasi lietuviško pajūrio saule, treti pailsėti nuo civilizacijos traukia į kaimus, pas tėvus ir senelius. Tačiau ligai visai nesvarbu, kur jūs atostogaujate. Liga, kaip žinia, visuomet užklumpa ne laiku ir yra linkusi ignoruoti faktą, kad jums atostogos. Todėl prieš vykdami atostogų, pamąstykite, ką gi darysite, jei susirgsite būdami toli nuo savo poliklinikos ar gydytojo. Atostogaujantiems Lietuvoje, vertėtų atsižvelgti į Rimos Vaitkienės, Sveikatos apsaugos ministerijos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus vyr. specialistės patarimus, skirtus apdraustiesiems privalomuoju socialiniu draudimu. Tai yra asmenims, kurie patys moka (arba už juos yra mokama) privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat valstybės lėšomis…
IŠŠUTIMAS
Tai odos uždegimas, kuriam būdinga kirkšnių, pažastų, kaklo ir ypač sėdmenų raukšlėse atsiradęs odos paraudimas, pleiskanojimas. Ligos priežastys Naujagimių ir kūdikių oda labai švelni ir neatspari infekcijoms. Vaikui prakaituojant, šlapinantis ir tuštinantis ją pastoviai veikia šiluma, drėgmė, bakterijos bei rūgštys. Drabužėliai ir sauskelnės labiausiai trina, spaudžia kirkšnių, pažastų, kaklo ir sėdmenų srityse.Visa tai sukelia odos pažeidimus. Be to, kai mažylis retai maudomas, per šiltai vystomas, rengiamas nenatūralaus pluošto drabužėliais, dėvi netinkamas sauskelnes ar pastarosios keičiamos nepakankamai dažnai, susidaro puikios sąlygos odos uždegimui vystytis. Išmatų rūgštingumas pakinta vaiką maitinant dirbtinai, pradėjus valgyti tirštą maistą, kūdikiui viduriuojant. Tada išmatos odą veikia agresyviau. Po vystyklais šiltoje, drėgnoje aplinkoje susidaro puiki terpė daugintis bakterijoms…
NĖŠČIŲJŲ MAŽAKRAUJYSTĖ (ANEMIJA)
Mažakraujystė arba anemija – tai tokia patologinė būklė, kuriai būdingas hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje. Nėščiųjų anemija – tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Ja serga 35-50 proc. visų nėščiųjų (besivystančiose šalyse – iki 80 proc., Pietų Azijoje ir Afrikoje – 63 proc., Lotynų Amerikoje – 30 proc., Europoje – 14 proc., Lietuvoje – 20-30 proc. visų nėščiųjų) . Ligos priežastys Nėščiųjų anemijos atsiradimas siejamas padidėjusiu geležies ir folinės rūgšties poreikiu nėštumo metu. Geležies stokos mažakraujystė sudaro apie 80-90 proc. visų nėščiųjų anemijų. Jai prasidėti reikšmės turi šie veiksniai: nepakankamas geležies kiekis maiste (kai nėščioji nevalgo mėsos) ; sutrikęs geležies įsisavinimas žarnyne dėl…
PROKTITAS
Proktitas tai tiesiosios žarnos uždegimas, dažnai lydimas išangės įplėšos. Ligos priežastys Dažniausiai tiesiosios žarnos uždegimas būna bakterinės kilmės. Jis gali būti kolito metu (esant žarnos gleivinės išopėjimams) , taip pat gali atsirasti darant klizmas, kai gleivinė užteršiama bakterijomis, kai ilgai nesituštinama ir susikaupia kietų išmatų, mechaniškai dirginančių tiesiąją žarną ir kt. Simptomai Išangės niežėjimas Skausmingas tuštinimasis Išmatų susilaikymas Išangės skausmingumas Dažnas tuštinimasis Tuštinimasis su krauju Ligos eiga Tiesiosios žarnos uždegimas pasireiškia skausmu tiesiosios žarnos ir išangės srityje, dažnu noru tuštintis, kartais su krauju ir gleivėmis. Ypač pavojinga, kai yra hemorojus ar formuojasi pūlingas uždegimas išeinamos angos srityje. Gali įvykti plyšimų, ypač kai viduriai būna kieti (tuštinantis sėdint, slėgis tiesiosios žarnos…
TINKLAINĖS ATŠOKA
Tinklainės atšoka – tai juntamosios tinklainės dalies atsiskyrimas nuo prie kraujagyslinio dangalo prigludusio pigmentinio epitelio. Ligos priežastys Priežastys nėra tiksliai žinomos. Žinoma, kad tam turi įtakos trumparegystė, tinklainės pakitimai ir išopėjimas įvairių ligų metu, akies traumos, fizinis krūvis, akies obuolio uždegimas, kraujosruvos, augliai. Dažnai, atšokus tinklainei esti vienas ar keli plyšiai, atsiradę tinklainėje anksčiau. Tai tinklainės juntamųjų sluoksnių nutrūkimas ar defektas juose. Kartais plyšiai susidaro dėl tinklainės nykimo esant jos mitybos sutrikimui, tada jie susidaro palengva, nesukelia jokių simptomų ir aptinkami atsitiktinai. Dažniausiai pasitaiko simptominiai tinklainės plyšimai. Jiems susidaryti yra svarbūs stiklakūnio pokyčiai. Stiklakūnis – tai drebučių konsistencijos prigludęs prie tinklainės akies branduolys, kuris laiko akies dangalus pakankamai įtemptus ir…
SMEGENŲ INFARKTAS
Smegenų infarktas – tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Ligos priežastys Smegenų kraujotaka gali sutrikti dėl dviejų pagrindinių veiksnių: trombozės (kai įvairūs veiksniai susiaurina kraujagyslės spindį) ir embolijos (kai kraujagyslė užkemšama kraujo krešuliais, riebalų dalimis, kurie į galvos smegenų arterijas krauju atkeliauja iš kitų organizmo audinių) . Retais atvejais smegenis maitinančios kraujagyslės užkemšamos jas suspaudus iš išorės (augliai, kaulinės išaugos) . Smegenų infarktas atsiranda, jei yra pažeista kraujagyslės sienelė ar pacientas serga kitomis ligomis, dėl kurių gali užsikimšti smegenų arterijos, t.y. aterosklerozė, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, reumatinės ar kitos kilmės ydos,…
GRIPAS
Gripas yra labai užkrečiama, epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga intoksikacija ir katarinis kvėpavimo takų uždegimas. Ligos priežastys Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza) , kuris pagal savo struktūrą gali būti 3 tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti) , taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Net nežymiai pakitusi viruso struktūra gali būti gripo epidemijos priežastimi. Gripas greitai plinta, per trumpą laiką apimdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai aukštas. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris platina virusą lašiniu būdu 5-7 dienas nuo susirgimo pradžios. Per gripo epidemiją, dažniausiai rudenį ir žiemą, perserga daug žmonių,…
Nuovargis ir nusilpęs imunitetas: kaip greitai padidinti energiją ir veiksmingai atgauti jėgas?
Grįžote iš atostogų ir iškart susirgote, vos spėję išsikrauti lagaminus? Deja, tai nėra taip jau reta. Oro permainos, ilgas ir varginantis skrydis, nešvarūs paviršiai, virusai – visa grėsmių paletė persekioja jūsų organizmą ir jam nėra lengva atsilaikyti. Žinoma, susirgti įmanoma ir nekeliaujant. Apsinuodijimas maistu, migrenos priepuoliai, pervargimas, perdegimas darbe – tai irgi sąlygos, kurios dažnai parverčia mus į lovą ir priverčia savimi pasirūpinti. Pasiaiškinkime, kas lemia imuniteto susilpnėjimą, kaip skysčių netekimas neigiamai veikia visą kūną ir kokia veiksminga procedūra padeda stiprinti imunitetą. Kodėl nusilpsta imunitetas? Jei negaunate pakankamai skysčių ir elektrolitų (mineralų, reguliuojančių kūno funkcijas), gali prasidėti dehidratacija. Tai kelia grėsmę visam kūnui. Tyrimai rodo, kad dėl skys ių trūkumo…
ŪMINĖ MIELOCITINĖ LEUKEMIJA
Sinonimai: kraujo vėžys, ūminė mieloblastinė leukemija, nelimfocitinė leukemija. Graikų k.: leukos –baltas, haima – kraujas. Apibrėžimas Ūminė mielocitinė leukemija – tai navikinė kraujo sistemos liga, dėl kurios kraujyje atsiranda nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) formų, kurių ištakos – mieloidinės kilmės ląstelės. Šios ląstelės infiltruoja kaulų čiulpus, slopinamos normalios kraujodaros ląstelės, o pakitusios ląstelės kaupiasi įvairiuose organuose (blužnyje, kepenyse, limfmazgiuose, odoje, smegenyse) . Ūmine mieloblastine leukemija dažniau serga suaugę žmonės (80 proc. suaugusiųjų leukemijų atvejų) . Per metus nustatomi 4 naujai susirgę asmenys iš 100000 gyventojų. Ligos priežastys Jonizuojanti radiacija, cheminės medžiagos (benzolas, naftos perdirbimo produktai) , chemoterapija, kai kurie virusai, genetiniai faktoriai. Paprastai tikroji ligos priežastis lieka neaiški. Simptomai Dusulys…
BRONCHITAS
Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas virusų arba bakterijų. Ligos priežastys Dažniausiai bronchitą sukelia virusinė infekcija (rinovirusinė, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, gripo, paragripo, Herpes simplex virusas ir kt.) , kuri gali komplikuotis bakterine infekcija. Daug rečiau pirminio bronchito priežastis yra bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemofilus influenzae, Staphylococcus aureus, Mycoplasma pneumoniae, Chlamidia pneumoniae ir kt.) . Ligą gali sukelti įvairios augalinės ir mineralinės dulkės, rūgščių garai, amoniakas, organiniai tirpikliai, sieros dioksidas, tabako ir kitokių rūkalų dūmai. Bronchito atsiradimą skatina kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, nuovargis, peršalimas, nutukimas, alkoholis, krūtinės ląstos deformacijos ir pan. Simptomai Kosulys Nežymus karščiavimas Skrepliavimas Dusulys Gerklės skausmas Silpnumas Darbingumo sumažėjimas Skausmas už krūtinkaulio Sloga Nuovargis Ligos eiga Ūminio bronchito…
