Širdies laidumo sutrikimai – tai elektrinio impulso plitimo širdyje sutrikimas. Ligos priežastys Priežastys labai įvairios. Širdies laidumo sutrikimas pasitaiko ir sveikiems žmonėms, dažniausiai sportininkams; jį gali sukelti: įvairios struktūrinės širdies ligos (arterinė hipertenzija, krūtinės angina, miokardo infarktas, miokarditas, kardiomiopatijos, širdies ydos) ; sinusinio mazgo silpnumas; antiaritminių ar kitų (dažnai digoksino) vaistų perdozavimas ar pašalinis poveikis; traumos; genetiškai paveldimos ligos. Simptomai Bendras silpnumasNuovargisAtminties pablogėjimasDusulysGalvos svaigimasAlpimasSąmonės netekimasTraukuliaiOdos blyškumas Ligos eiga Širdis – tai raumuo, kuris susitraukinėja, veikiant elektriniam impulsui. Elektros impulsus širdyje sugeba generuoti ląstelės, dešiniajame prieširdyje suformuojančios sinusinį mazgą. Šiame mazge kilęs impulsas plinta specialiais „laidais”,t.y., širdies laidžiąja sistema, kurią be sinusinio mazgo sudaro atrioventrikulinis mazgas (AV mazgas) , esantis tarp…
KO TIKĖTIS IŠ JO MEILĖS
(Pagal „Psychology today“) Seniai žinoma, jog žmonių sveikata priklauso ir nuo to, kokia atmosfera susiklosto šeimoje. Kaip iš anksto sužinoti, ko galima tikėtis iš būsimo sutuoktinio? „Jei žinai, kaip vyras supranta meilę, gali nuspėti, kokie santykiai bus ateityje,“ – buvo įsitikinęs Aristotelis. Jis nustatė šešias meilės rūšis, kurias pripažįsta ir šių dienų psichologai, nes senąsias tiesas šimtus kartų patvirtina gyvenimas. Agape – pasiaukojanti meilė Mylintis tokia meile vyras darys viską, kad tik moteriai būtų gerai. Kaip jis elgsis? Tikriausiai, jis ilgai asistuos, kol išdrįs prisipažinti mylįs. Jūs pastebėsite, kad jis nereikalauja jokio meilės atsako, jo jausmas – visiškai nesavanaudiškas. Ko iš jo laukti? Tokia meilė turi daug pliusų. Vyras, dėl…
KLAUSOS NERVO UŽDEGIMAS (NEUROSENSORINIS PRIKURTIMAS)
Klausos nervo uždegimas – tai neurosensorinis prikurtimas, atsirandantis dėl klausos nervo pažeidimo. Ligos priežastys Neurosensorinis prikurtimas vystosi dėl įvairių priežasčių: 1. Infekcija (mikrobinė ar virusinė) . Neurosensorinis prikurtimas lieka persirgus gripu, ūmine kvėpavimo takų infekcija, epideminiu parotitu, ūminiu tonzilitu, pūlingu sinuitu. Tik dėl šių priežasčių atsiradęs neurosensorinis prikurtimas yra sąlygotas tikrojo klausos nervo uždegimo (kochlearinio neurito) . Visos kitos priežastys sukelia klausos nervo skaidulų bei jo dangalų degeneracinius pakitimus. 2. Traumos – tai mechaninės traumos: galvos sutrenkimas (po smūgio į galvą, nukritus, verčiantis nuo dviračio, taip pat sporto traumos) . 3. Neurosensorinis prikurtimas gali atsirasti sergant endokrininėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu) . 4. Kraujotakos ligos sukelia nervų mitybos sutrikimus (pvz.:…
Diabetas ir inkstų ligos: Laikas sisirūpinti!
(International Diabetes Federation Iš anglų k. tekstą vertė gyd. Eglė Rudinskienė) DIABETAS – PASAULINĖ EPIDEMIJA Tikrovė Diabetas epidemiškai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligų atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga diabetu. 1985 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 30 mln., o šiandien dėl jo kenčia jau apie 190 mln. žmonių; Jeigu neužkirsime kelio epidemijai, 2025m., cukriniu diabetu sirgs 330 mln. žmonių. Išsivysčiusiose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties priežastis užima ketvirtą vietą. Pasaulyje gausėja žmonių, ilgėja jų gyvenimo trukmė. Daug jų gyvena didmiesčiuose, miestuose gana sėsliai, patiria stresų, maitinasi rafinuotu, riebiu, kaloringu, nesveiku maistu. Tokios gyvensenos pasekmė–lėtinės ligos, dažnėjantis cukrinis diabetas. Viena iš sunkiausių cukrinio diabeto komplikacijų yra…
GŪŽYS (STRUMA)
Gūžys (struma) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei) . Tai labiausiai paplitusi endokrininė liga. Daugiau nei 90 procentų visų skydliaukės ligų sudaro eutireoziniai gūžiai. Gūžiai būna difuziniai (difuziškai padidėjęs skydliaukės dydis) ir mazginiai (skydliaukės audinyje atsiranda mazginiai pakitimai) . Ligos priežastys Dažniausia priežastis yra jodo trūkumas. Endeminis gužys, labiausiai paplitęs regionuose, kuriuose trūksta jodo. Kita priežastis – padidėjęs skydliaukės hormonų poreikis (lytinis brendimas, klimakterinis periodas, nėštumas) . Tai dar vadinama sporadine struma. Simptomai Skydliaukės padidėjimas Ligos eiga Pagrindinis simptomas – kaklinės skydliaukės padidėjimas. Gūžys turi tris padidėjimo stadijas: 1A – skydliaukė normalaus dydžio, yra susiformavęs tik mazgas; 1B – gūžys matomas tik atlošus galvą; 2 – gūžys…
VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS (OBSTIPACIJA)
Tai liguista būklė, kai normaliai ir racionaliai maitindamasis žmogus tuštinasi rečiau kaip kas 48 valandas arba tuštinamasi kelis kartus per dieną po nedaug kietų išmatų, nejaučiant palengvėjimo po tuštinimosi. Ligos priežastys Susilpnėję pilvo sienos raumenys (dažniausiai senyvų žmonių, išsekusių ligonių, nėščių moterų, taip pat dėl ascito) , pilvo raumenų paralyžius dėl nervų pakenkimo. Įgimtas kūdikių skrandžio prievarčio susiaurėjimas, suaugusiųjų prievarčio susiaurėjimas (dėl surandėjusių skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų) , skrandžio ar dvylikapirštės žarnos augliai. Kai per mažai valgoma (susidaro nedaug išmatų išsekusiems, neturintiems apetito, dažnai vemiantiems ir gausiai prakaituojantiems ligoniams) . Visą laiką lovoje gulintiems ligoniams, kurių psichika sutrikusi, susidaro daug ekskrementų, nes jie patys negali pasituštinti. Išsiplėtusi storoji gaubtinė…
VĖJARAUPIAI
Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslinis odos išbėrimas bei karščiavimas. Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Ligos priežastys Ligą sukelia Varicella-Zoster virusai, priklausantys Herpes viridae šeimai. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Vėjaraupių infekcija plinta oru kelių metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusų patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga…
SAUSŲ AKIŲ SINDROMAS
Sausų akių liga ar sindromas kyla, kai žmogaus akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo yra nepakankamai drėkinamos. Ligos priežastys Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lyg į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo – nepakankamo drėgmės kiekio. Akys sausėja dėl daugelio priežasčių. Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro kondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis, drėkinti patalpų orą. Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių jau gali pajusti pirmus…
BECHTEREVO LIGA
Bechterevo liga (ankilozinis spondilitas, ankilozuojantis spondiloartritas) yra lėtinė uždegiminė reumatinė liga, labiausiai pažeidžianti stuburo sąnarius, dėl ko ilgainiui stuburas tampa visiškai nejudrus. Ligos priežastys Ligos priežastys iki šiol nėra žinomos. Manoma, kad ligos atsiradimui svarbūs genetiniai veiksniai ir jų nulemta žmogaus organizmo imuninė reakcija į aplinkos dirgiklius. Net 80-98% sergančiųjų šia liga turi HLA B27 antigeną, kuris yra genetiškai paveldimas ir, manoma, nulemia tam tikras organizmo reakcijas bei polinkį sirgti kai kuriomis ligomis. Yra duomenų, kad ligos atsiradimui gali turėti įtakos ir kiti antigenai bei organizme nuolat esanti bakterinė infekcija. Dažniau serga jauni (iki 40 metų) vyrai. Liga dažniausiai apima stuburo sąnarius – vystosi jų uždegimas, kuris ilgainiui sąnarius visiškai…
Italai teigia esantys darbščiausi Europoje
Italai teigia esantys vieni darbščiausių Europoje, parodė pirmadienį finansų dienraščio „Il Sole-24 Ore” paskelbtos apklausos rezultatai. Daugiau nei 75 procentai italų respondentų, dalyvavusių 20 tūkst. dirbančių žmonių apklausoje 12 Europos šalių, sakė per savaitę darbe praleidžiantys daugiau nei 40 valandų, palyginti su 56,4 procento Europos vidurkiu. Daugiau nei 52 procentai italų sakė, kad vidutiniškai darbe per savaitę praleidžia 40-50 valandų, dar 23,21 procento teigė, jog dirba daugiau nei 50 valandų. 51 procentas britų ir 57 procentai prancūzų sakė, jog dirba daugiau nei 40 valandų kiekvieną savaitę. Tarptautinės įdarbinimo agentūros užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Šiaurės šalių, tokių kaip Danija, Suomija ir Nyderlandai, gyventojai linkę mažiau užsibūti darbe nei, pavyzdžiui, italai…