Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių. Ligos priežastys Plaučių uždegimą sukelia įvairūs infekcijos sukėlėjai (patogeniniai bakterijos ir virusai) , patekę į plaučių alveoles. Dažniausiai ligą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus. Plaučių uždegimo priežastimi gali būti ir daugiau kaip vienas sukėlėjas. Tikimybė susirgti plaučių uždegimu priklauso ne tik nuo mikroorganizmo, bet ir nuo žmogaus organizmo gynybinių ypatybių, aplinkos. Palankias sąlygas ligai prasidėti sudaro ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (peršalimas ar gripas) , lėtinės kvėpavimo takų ligos, rūkymas, alkoholizmas, žmogaus imuniteto nusilpimas (taip pat imunitetą slopinančių vaistų vartojimas) , senyvas amžius, kitos ligos…
BIPOLINIS AFEKTINIS SUTRIKIMAS
Bipolinis afektinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali keisti vienas kitą arba yra atskirti normalios nuotaikos epizodų. Ligos priežastys Sutrikimas atsiranda dėl tam tikrų cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) pusiausvyros galvos smegenyse pakitimų. Simptomai Bloga nuotaika Sumažėjusi energija Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi Pakili nuotaika Padidėjusi energija Padidėjęs savęs vertinimas Sumažėjęs miego poreikis Greita kalba Kaltės jausmas Mintys apie savižudybę Ligos eiga Pirmas nuotaikos sutrikimo epizodas gali pasireikšti 15 – 19 metų amžiuje, tai gali būti tiek manijos epizodas (dažniau vyrams) , tiek depresija (dažniau moterims) . Manijos epizodas dažniausiai prasideda staiga ir gali tęstis vidutiniškai apie 4 mėn. Ligonis…
BRONCHEKTAZINĖ LIGA
Bronchektazinė liga – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti nuolatiniu bakterijų kaupimusi bronchuose, pūlingu kvėpavimo takų uždegimu, negrįžtamu bronchų spindžio išsiplėtimu. Ligos priežastys Bronchektazinę ligą sąlygoja daugelis faktorių. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Svarbiausi veiksniai yra nevisaverčiai bronchai (gali būti susilpnėjusi, praradusi elastingumą bronchų sienelė) ir kvėpavimo takų infekcijos (Haemophilus influuenzae, Streptococcus pneumoniae, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa) . Bronchektazine liga dažniausiai serga jauni žmonės, tačiau paprastai ji prasideda jau vaikystėje ar net kūdikystėje (persirgus ūmiomis kvėpavimo takų ligomis) . Vyrai šia liga serga dažniau negu moterys. Palankias sąlygas bronchektazinei ligai atsirasti sudaro rūkymas, alkoholizmas, dažni peršalimai, buvimas dulkėtoje aplinkoje. Simptomai Kosulys Skrepliavimas Dusulys Nežymus karščiavimas Silpnumas Nuovargis Kūno masės…
POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMAS
Potrauminio streso sutrikimas – tai susirgimas, atsirandantis po emocinio ar fizinio streso, galinčio traumuoti praktiškai kiekvieną žmogų. Ligos priežastys Svarbiausias etiologinis veiksnys yra įvairūs stresą sukuriantys faktoriai. Tai gali būti žemės drebėjimas, vulkanų išsiveržimas, potvyniai, uraganai, taip pat karai, teroristiniai aktai, gaisrai, kt. Šie veiksniai nekontroliuojami, nenuspėjami, gali būti pavojingi gyvybei. Organizmo atsparumą stresams mažina pervargimas, badavimas, vandens trūkumas. Kuo streso sukėlėjas intensyvesnis, tuo didesniam kiekiui žmonių gali išsivystyti šis sutrikimas. Traumuojančiam veiksniui paveikus didelį kiekį žmonių, kiekvienas individas lengviau susidoroja su traumos pasekmėmis. Ši liga dažniau atsiranda vienišų, išsiskyrusių, socialiai izoliuotų, gyvenančių blogesnėmis materialinėmis sąlygomis žmonių tarpe. Buvo nustatyta, kad išsivysčius šiam sutrikimui, organizme padidėja cheminių medžiagų – katecholaminų…
MITRALINIO VOŽTUVO SUSIAURĖJIMAS
Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas (arba mitralinė stenozė) – tai lėtinė širdies liga, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi. Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis –…
PAVELDIMOJI SFEROCITOZĖ
Sferocitozė – tai eritrocitų formos pasikeitimas dėl paveldimų išorinės eritrocitų sienelės (membranos) sudėties pokyčių. Pakitusios formos eritrocitai greičiau pašalinami iš kraujo (sumažėja jų gyvavimo trukmė) , dėl to atsiranda mažakraujystė ir/arba gelta. Ligos priežastys Sferocitozė paveldima. Jei ja serga vienas iš tėvų, tikimybė vaikui turėti tokį pat eritrocitų išorinės sienelės struktūros defektą yra 50 proc. arba 1 iš 2; jei serga abu tėvai, tikimybė – 75 proc. (3 iš 4) . Atsižvelgiant į susidariusią genų kombinaciją, sergančio vaiko tikimybė perduoti ligą savo vaikams yra 50-100 proc. Ligai paveldėti užtenka vieno pakitusio geno, nepaisant to, ar jis gautas iš tėvo, ar iš motinos. Retais atvejais ši liga gali atsirasti dėl naujai…
PRIEŠLAIKINIS PLACENTOS ATSISKYRIMAS
Priešlaikinis placentos atsiskyrimas – tai placentos atšokimas nuo vidinės gimdos sienelės nėštumo metu ir gimdymo metu dar nespėjus gimti vaisiui. Normaliai placenta nuo vidinės gimdos sienos atsiskiria gimdymo pabaigoje, po to, kai gimsta vaisius ir susitraukia ištuštėjusi gimda. Ligos priežastys Priešlaikinio normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimo priežastys yra netiesioginės ir tiesioginės. Netiesioginė priežastis yra pažeistos nėščiosios organizmo kraujagyslės. Tai sukelia visos ligos, dėl kurių kraujagyslės pasidaro trapios, padidėja jų sienelių pralaidumas (nėščiųjų hipertenzija, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos padidėjimas, vitamino C ir folinės rūgšties stoka, autoimuninės jungiamojo audinio ligos ir kitos) . Įtakos turi gimdos ir placentos pokyčiai (gimdos gleivinės uždegimas, gimdos miomos) , užsitęsęs nėštumas, gimdos…
ŪMUS ŠLAPIMO SUSILAIKYMAS
Ūmus šlapimo susilaikymas – tai būklė, kai šlapimo pūslė pilna, bet sutrikus šlapimo nutekėjimui iš šlapimo pūslės, nepavyksta pasišlapinti. Ligos priežastys Ūmiai šlapimas susilaiko paprastai vyresniems vyrams. Dažniausia šlapimo susilaikymo priežastis – mechaninė kliūtis šlapimui nutekėti, kurią sudaro padidėjusi prostata ar jos auglys. Retesnės priežastys – ūmus prostatitas, prostatos abscesas ar pooperacinė šlapimo pūslės kaklelio sklerozė, šlaplės susiaurėjimas. Abiejų lyčių ligoniams ūmiai šlapimas gali susilaikyti po mažojo dubens operacijų ar nugaros smegenų pažeidimo (vadinamojo spinalinio šoko) . Simptomai Skausmas pilvo apačioje Negalėjimas pasišlapinti Iškilimas virš gaktos Padidėjusi šlapimo pūslė Šlapinimasis lašais Ligos eiga Staiga susilaikius šlapimui, ligoniams atsiranda skausmas pilvo apačioje, nors ligonis nori šlapintis, bet to padaryti nepavyksta. Ligonį…
DILGĖLINĖ
Dilgėlinė (lot. urtica – dilgėlė) – tai staigus odos ir gleivinės išbėrimas įvairaus dydžio niežtinčiomis ruplėmis, kurios primena odos nudilginimą. Ligos priežastys Dilgėlinė yra dažna alerginė liga. Manoma, kad kas trečią žmogų bent kartą gyvenime ištinka ūminė dilgėlinė. Retesnė yra lėtinė dilgėlinė. Jei uždegiminė reakcija apima gilesnius audinius, susidaro Kvinkės edema. Dilgėlinę sukeliančių priežasčių yra labai daug. Ūminę ar lėtinę dilgėlinę gali sukelti: 1. maistas (pienas, kiaušiniai, vėžiagyviai, pupos, grūdai, riešutai, vaisiai) , maisto priedai, dažai ir vaistai (dažniausiai penicilinas) ; 2. infekcijos (virusinio B hepatito, tonzilito, sinusito, osteomielito, tulžies pūslės ir šlapimo takų infekcijų metu) ; 3. fiziniai veiksniai (šaltis, karštis, saulės spinduliai) ; 4. emociniai faktoriai, fizinis krūvis,…
ASKARIDOZĖ
Askaridozė yra apvaliųjų kirmėlių – askaridžių (Ascaris lumbricoides) sukeliama helmintozė (kirmėlinė liga) . Ligos priežastys Užsikrečiama askaridžių kiaušiniais per dirvožemiu suterštas rankas, valgant žalias daržoves, vaisius, geriant nevirintą vandenį. Tiesiai nuo ligonio neužsikrečiama, nes askaridžių kiaušiniai subręsta dirvoje esant tam tikroms sąlygoms. Žmogaus žarnyne, veikiant virškinimo sultims, kiaušinių apvalkalui ištirpus, išeina lervos, kurios prasiskverbia pro virškinimo trakto gleivinę ir su krauju pradeda keliauti. Jos patenka į kvėpavimo takus, vėliau į burnos ertmę, nuryjamos ir vėl patenka į žarnyną, kur galutinai subręsta. Šis kelias iki subrendimo trunka apie 75 dienas, o gyvena jos apie metus. Simptomai Karščiavimas Kosulys Skrepliavimas Apetito stoka Šleikštulys Pykinimas Vėmimas Pilvo skausmas Sustiprėjęs seilėtekis Griežimas dantimis Ligos…