Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas – tai vaisiaus vandenų pūslės plyšimas ir gemalinių vandenų nutekėjimas dar neprasidėjus gimdymo veiklai ir nesant reguliarių sąrėmių. Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas kaip nėštumo komplikacija pasitaiko 0,7-2,1 proc. nėščiųjų ir sudaro 24-43 proc. visų priešlaikinio gimdymo priežasčių. Ligos priežastys Priežastys gali būti labai įvairios. Svarbiausia priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo priežastimi laikoma šlapimo ir lytinių organų infekcija – β hemoliziniai A ir B grupių streptokokai, virusai, gonokokai, Chlamydia trachomatis, Mycoplazma hominis, Ureaplazma urealyticum, Gardnerella vaginalis, Candida grybelis. Pastebėta, kad tuomet, kai nėščiosios maisto racione trūksta folinės rūgšties, cinko, vario ir vitamino C, blogiau formuojasi vaisiaus vandenų pūslės dangalų jungiamasis audinys, jį sudarančios kolageno skaidulos būna silpnesnės, blogesnės…
NUTUKIMAS
Nutukimu vadiname per didelį kūno svorį dėl riebalinio audinio kiekio padaugėjimo. Svoris įvertinamas pagal kūno masės indeksą (KMI) – ūgio ir svorio santykio rodiklį, gaunamą kūno svorį (kilogramais) padalijus iš kvadratu pakelto ūgio (metrais) . Normalus KMI yra 18,5-24,9. Jei KMI yra 25-29,9 – tai antsvoris, jei 30-34,9 – I-ojo laipsnio nutukimas, jei 35-39,9 – II-ojo laipsnio nutukimas, o jei KMI viršija 40 – III-ojo laipsnio nutukimas. Per mažu svoriu laikoma, kai KMI yra mažiau nei 18,5. Ligos priežastys Kūno svorį lemia daug veiksnių, ir iš jų pirmiausia genetiniai, dėl kurių paveldimas polinkis tukti. Iš tėvų paveldimas ir tam tikras gyvenimo būdas, todėl neretai nutukusių ir nesveikų mitybos įpročių besilaikančių…
NUOŽVARBOS
Nuožvarbos – tai odos patologinė būklė, atsiradusi po ilgalaikio žemos temperatūros poveikio žiemos, rudens, pavasario metu, taip pat esant didelei drėgmei. Ligos priežastys Pagrindinė priežastis – ilgalaikis žemos temperatūros ir drėgmės poveikis. Dažniausiai nušąla atviros kūno vietos: vaikams pažeidžiama nosies ir skruostų oda, paaugliams ir suaugusiems – plaštakų, kelių sritis, pėdos, ypač, kai dėvima ankšta avalynė Simptomai Odos paraudimas Odos pabalimas Odos patinimas Odos mazgeliai Odos pūslės Skausmingas odos deginimas Niežėjimas Odos nejautrumas Oda panaši į marmurą Ligos eiga Nosies, skruostų, ausų ar rankų ir kojų srityje atsiranda paraudę riboti, rečiau išplitę patinimai. Šiuos patinusius mazgus grįžus į šiltą patalpą iš lauko ir sušilus niežti, atsiranda skausmingas deginimas ir paraudimas.…
GALVOS SMEGENŲ KRAUJOSRŪVA
Galvos smegenų kraujosrūva (GSK) – tai kraujo išsiliejimas į smegenų audinį, apie smegenų dangalus ar į galvos smegenų skilvelių sistemą. Ligos priežastys Dažniausia GSK įvyksta žmonėms, turintiems pastoviai aukštą arterinį kraujospūdį dėl pirminės arterinės hipertenzijos (PAH) ar kitos kilmės arterinės hipertenzijos; esant galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei (50-60%) . Rečiau galvos smegenų kraujosrūvos atsiranda sergant kraujo ligomis, vartojant kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus, esant kraujagyslių uždegiminiams pakitimams, dėl sisteminių jungiamojo audinio ligų, infekcinių susirgimų (gripo, maliarijos) . Jauno amžiaus pacientų GSK priežastis yra galvos smegenų aneurizmos (maišelinio kraujagyslės sienelės išsiplėtimo) plyšimas. GSK gali atsirasti sergant kitomis galvos smegenų ligomis, pvz.: galvos smegenų augliais. Kraujosrūvų atsiradimui įtakos turi psichinės traumos, sunkus fizinis darbas,…
HEMOLIZINĖ MAŽAKRAUJYSTĖ
Hemolizinė mažakraujystė – tai didelė grupė mažakraujysčių, kurias jungia vienas bendras požymis – priešlaikinis kraujo serume cirkuliuojančių eritrocitų irimas. Šį procesą gali sukelti tiek išoriniai į organizmą patekę, tiek ir vidiniai organizme atsiradę patogeniniai veiksniai, kurie vienaip ar kitaip pažeidžia kraujotakoje cirkuliuojančius eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) ir jie suyra. Ligos priežastys Paveldimos: Eritrocitų membranos anomalijos. Eritrocitų metabolizmo defektas (fermentų defektai) . Anomaliniai hemoglobinai (pvz.: pjautuvinė anemija, talasemijos) . Įgytos: Imuninės kilmės (šilumos, šalčio, sergant sistemine raudonąja vilklige ir kt.) . Mechaninės (dirbtinis širdies vožtuvas) . Cheminės (medikamentų vartojimas) . Infekcijos. Mikroangiopatija (smulkiųjų kraujagyslių liga) . Simptomai Blužnies padidėjimas Gelta Vėmimas Karščiavimas Odos blyškumas Galvos svaigimas Dažnesnis širdies plakimas Alpimas Greitas…
CHLAMIDIJOZĖ
Chlamidijozė yra labiausiai paplitusi lytiškai plintanti bakterinė infekcija. Ši infekcija dažnai būna besimptomė. Ligos priežastys Infekciją sukelia bakterija – trachomos chlamidija (lot. Chlamydia trachomatis) . Užsikrečiama lytiniu būdu. Naujagimiai užsikrečia nuo užsikrėtusios gimdyvės gimdymo metu ir gali susirgti akių arba plaučių uždegimu. Chlamidijos sukelia iki 80% visų lyties takų infekcijų suaugusiems ir iki 30% visų naujagimių akių gleivinės ir plaučių uždegimų. Simptomai Pakitusios išskyros iš lytinių takų Išskyros iš šlaplės Lyties organų perštėjimas Lyties organų skausmas Paraudusios lyties organų gleivinės Dažnas šlapinimasis Kraujavimas iš lyties organų tarp menstruacijų Išskyros iš akių Akių paraudimas Akių niežėjimas Ligos eiga Inkubacijos laikotarpis trunka 5-7 dienas. Iki 60% užsikrėtusių asmenų chlamidijos gali nesukelti jokių…
KIŠKIO LŪPA
Kiškio lūpa – tai įgimtas lūpos nesuaugimas. Kūdikis gimsta su anatominiu lūpos vientisumo defektu. Įgimti lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimai yra viena dažniausių įgimtų anomalijų. Mūsų šalyje su įgimtu lūpos nesuaugimu gimsta vienas iš 1000-1300 naujagimių. 15-20 proc. atvejų būna izoliuotas įgimtas lūpos nesuaugimas. Dažnai jis būna kartu su kitais įgimtais alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimais. Dažniausiai šis apsigimimas pasitaiko berniukams (iki 70 proc.) . Ligos priežastys Įgimto lūpos nesuaugimo priežastys įvairios. Kai kurios jų yra nustatytos, kitos dar nežinomos. Lūpų susiformavimui ypač svarbus pirmųjų dvylikos nėštumo savaičių periodas. Žmogaus veidas formuojasi vystantis, diferencijuojantis ir suaugant embrioninėms ataugoms ir žiauniniams lankams. Įvairūs žalingi faktoriai veikia į šį procesą, todėl…
LĖTINIS INKSTŲ FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMAS
Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (LIFN) yra ilgai trunkantis abiejų inkstų kamuolėlių, kanalėlių, endokrininės funkcijos sutrikimas. Inkstai nesugeba pašalinti iš organizmo toksinių medžiagų, vandens pertekliaus, nesintetina tokių reikalingų medžiagų, kaip vitaminas D, eritropoetinas, kuris svarbus raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) susidarymui. Ligos priežastys Daugelis įgimtų ir įgytų inkstų ligų gali sukelti lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą. Pastaruoju metu ypač daugėja dializėmis gydomų pacientų sergančių cukriniu diabetu. Dažniausios LIFN priežastys: · Pirminės ir antrinės inkstų kamuolėlių ligos (glomerulonefritai, cukrinis diabetas) . · Lėtinės inkstų kanalėlių ligos (pielonefritas, analgetikų sukelta nefropatija) . · Arterinė hipertenzija. · Įgimta inkstų policistozė. · Sisteminės ligos. Šių ligų metu pasikeičia inkstų struktūra, normalius inkstų audinio elementus pakeičia randinis audinys.…
TULŽIES PŪSLĖS AKMENLIGĖ
Tulžies pūslės akmenligė – tai liga, kuriai būdingas akmenų susidarymas tulžies pūslėje ir jų sukelti skausmo priepuoliai. Ligos priežastys Tulžies pūslės akmenų formavimuisi įtakos turi amžius (su amžiumi rizika didėja) , lytis ir hormonai (dažniau serga vaisingo amžiaus moterys, taip pat vartojančios estrogenų, nėščiosios) , medžiagų apykaitos sutrikimas (nutukimas, miksedema, cukrinis diabetas) , mityba (badavimas, daug cholesterolio ir mažai skaidulų turinčio maisto vartojimas, parenterinis maitinimas (kai dėl sunkios būklės neįmanomas normalus maitinimas ir skiriama maitinamųjų mišinių į veną) , padidėjęs eritrocitų irimas (hemolizė) , lėtinės kepenų ir tulžies pūslės ligos, klubinės žarnos pašalinimas ir ligos (pvz., Krono liga) , paveldimumas. Dėl šių priežasčių didėja tulžies klampumas, sutrinka jos rūgščių apykaita…
MEGALOBLASTINĖ ANEMIJA
Anemija (lot. anaemia) , graikų k.:an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas. Sinonimai: vitamino B12 ir/arba folinės rūgšties stokos anemija, hiperchrominė makrocitinė anemija. Megaloblastinė anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl sutrikusios hemoglobino ir eritrocitų gamybos, vitamino B12 ir/ar folinės rūgšties stokos, yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Dažniau serga senyvi (vyresni kaip 60-70 metų žmonės) . Mūsų šalyje ryškus folinės rūgšties trūkumas pasitaiko retai. Ligos priežastys Vitamino B12 gali trūkti dėl: 1. per mažo vitamino B12 kiekio maiste (didesnė rizika vegetarams, nevalgantiems ne tik mėsos, bet ir kiaušinių bei pieno arba esant labai skurdžiam žmogaus maisto racionui) ; 2. sutrikusio vitamino B12 įsisavinimo žarnyne (tai įtakoja klubinės…