Atviras arterinis latakas (AAL) – tai širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį kraujo apytakos ratą (vaisius gimdoje „nekvėpuoja“ plaučiais: visą deguonį su krauju teikia motinos kraujas) . Po gimimo latakas turi susitraukti, o per kelias savaites – visiškai užakti. Prieš laiką gimusiems naujagimiams AAL gali užakti vėliau arba neužakti. Ligos priežastys Atviras arterinis latakas yra įgimtas. Dažnai būna neišnešiotiems kūdikiams bei tiems, kurių motina nėštumo metu sirgo raudonuke. Gali būti kartu su kitomis širdies ydomis (aortos koarktacija, skilvelių pertvaros defektu ir kt.) Simptomai Greitas nuovargisDusulysTrumpesnė kairė rankaDažni peršalimaiŠirdies ritmo permušimasPrieširdžių virpėjimo priepuoliaiKūno masės mažėjimasOdos blyškumasNuolat šaltos rankosPamėlę nagai Ligos eiga Visa…

Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos. Ligos priežastys Arterinis kraujas, širdies išpumpuojamas į arterijas, aprūpina visus audinius deguonimi ir venomis sugrįžta į širdį. Kojos – labiausiai nutolusi nuo širdies kūno dalis, todėl, kad kraujas pakiltų iki širdies, reikalingas spaudimas, o kad negrįžtų atgal – venose esantys vožtuvai leidžia jam tekėti tik viena kryptimi. Jei vožtuvas pažeistas ar nevisavertis, yra išsiplėtusi kraujagyslės sienelė, tai susidaro sąlygos kraujui grįžti atgal, kauptis, o sienelei – dar labiau plėstis. Net jei vožtuvas buvo sveikas, plečiantis kraujagyslei, jo funkcija…

Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Pavyzdžiui, jei Jūs sunkiai dirbate arba sportuojate, labai nervinatės, tai tuomet jūsų spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar Jums miegant, jis sumažėja. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis,…

Šokas (angl. shock – smūgis, sukrėtimas) tai sunkus patologinis procesas, kai gyvybei svarbių organų funkcija išsenka tiek, kad žmogui gresia mirtis. Didžiausią pavojų kelia smulkiausių kraujagyslių kraujotakos (mikrocirkuliacijos) sutrikimas, tai sąlygoja ląstelių ir audinių mitybos, dujų (ypač svarbių ę deguonies ir anglies dvideginio ) , jonų, skysčių apykaitos sutrikimus. Dėl to, kad pažeidžiami biologiniai audiniai, organizmas stengiasi adaptuotis prie esamo pažeidimo, tačiau tos reakcijos nėra pakankamos, jei pažeidimo laipsnis didelis. Tada sutrinka natūrali automatinė organizmo gyvybinių funkcijų ( kraujotakos, kvėpavimo ir kt.) reguliacija. Matomas rezultatas – ūminis širdies ir kraujagyslių sistemos, mikrocirkuliacijos nepakankamumas. Lengviausiai nustatomas požymis – arterinio kraujospūdžio sumažėjimas. Tai būdinga visų rūšių šokui. Dėl to, kad sumažėja kraujospūdis…

Embolija – tai kraujagyslių užsikimšimas kraujo ar limfos atplukdytomis dalelėmis (vadinamomis embolais) . Trombozė – kraujo sukrešėjimas kraujagyslėse. Trombą, t.y. krešulį, sudaro kraujo elementai. Ligos priežastys Embolą dažniausiai sudaro atplyšusios trombo dalys. Embolų vieta – galūnės, galvos smegenys, žarnyno, inkstų arterijos. Jų gali būti keliose iš karto vietose. 90 proc. galūnių arterijų embolų pasitaiko kojų arterijose. Dažniausios trombozės priežastys yra ligos, kuriomis sergant pažeidžiamos kraujagyslių sienelės. Dažniausiai pasitaiko pažeidimų, sąlygotų aterosklerozės, rečiau – uždegiminės kilmės. Pažeidus kraujagyslės sienelę, iš jos išsiskiria įvairios medžiagos, skatinamas trombo susidarymas, sutinka krešėjimo bei prieškrešuminės sistemos aktyvumas. Be to, reikšmės turi kraujotakos greitis – jei tėkmė lėta, susidaro verpetai, atsiranda sąlygos trombui formuotis, dėl to…

Embolija vadinamas procesas, kada kraujagyslė užkemšama į kraujotaką patekusiu atitrūkusiu „kamščiu”. Juo gali būti trombas, oras, riebalinis audinys, vaisiaus vandenys, navikinės ląstelės. Plaučių arterijos tromboembolija – ne atskira liga, o tik kitų ligų komplikacija. Dažniausiai pasitaiko plaučių arterijų tromboembolija. Tromboembolija – terminas, rodantis, kad embolą sudaro atitrūkę trombai. Šie susidaro venose sergant tromboflebitu (venos užsikimšimas krešuliu ir dėl to kilęs uždegimas) , flebotromboze (venos užkimšimas be ryškesnės uždegiminės reakcijos) . Veninis kraujas atiteka į dešinįjį prieširdį viršutine ir apatine tuščiosiomis venomis.Viršutinė vena „surenka” kraują iš viršutinės, apatinė iš apatinių kūno dalių. Veninis kraujas iš dešiniojo prieširdžio patenka į plaučių arteriją, plaučiuose yra įsotinamas deguonimi, plaučių venomis patenka į kairįjį prieširdį,…

Skilvelių pertvaros defektas (SPD) – tai skylutė tarpskilvelinėje pertvaroje, tarp kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelių. Ši yda lemia greitą širdies nepakankamumo išsivystymą. Dažniausiai nustatoma tuoj po gimimo. Ligos priežastys SPD gali būti įgimtas kūdikio vystymosi sutrikimas. Gali būti su kitomis širdies ydomis; įgytas po miokardo infarkto ar traumos. Simptomai Greitas nuovargisDusulysDažnas širdies plakimasDažni peršalimaiŠirdies permušimaiPrieširdžių virpėjimo priepuoliaiKūno masės mažėjimasOdos blyškumas Ligos eiga Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo skylutės dydžio. Atsiranda greitas nuovargis, dusulys, dažnesni širdies plakimai (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo) , dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai) , menka kūno sandara, išblykšta oda. 30-50 proc. ligonių nedidelė skylutė užsidaro pirmaisiais gyvenimo metais. Jei defektas didelis, širdies…