Sinusitas – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Sinusitai klasifikuojami į ūminius ir lėtinius. Ūminiai sinusitai skirstomi į serozinius, kai antį užpildo serozinis, kiek tąsokas ar vandeningas sekretas, ir pūlingus, kai antį užpildo tiršti, tąsūs pūliai. Jei sinusitas išsivysto dėl danties patologijos (danties šaknies pūlinio, granuliomos) , toks sinusitas vadinamas odontogeniniu, tuomet pūliai gali būti dvokiantys. Lėtiniai sinusitai klasifikuojami į pūlingus, polipinius, hiperplastinius, alerginius. Apie 10-20% pūlingų sinusitų yra odontogeninės kilmės. Kai yra lėtinis pūlingas sinusitas, dažnai kartu būna nosies pertvaros iškrypimas ar nosies kriauklių padidėjimas (hipertrofija) , kurie trukdo gijimo procesui, nes trikdo drenažinę ir ventiliacinę nosies funkciją. Lėtinis polipinis sinusitas, dažniau būna alerginis, nes dažnos alerginės…
Kito ryto tabletė
(Eglė Dručkutė) Būkite budrios – artėja atostogos! Nors Milda iš egzotiškų kraštų grįžo gražiai įdegusi, parsivežė daugybę dailių suvenyrų ir fantastiškų nuotraukų, tačiau apie tas atostogas ji kalba nenoriai. „Turbūt viskas buvo per daug gražu, kad baigtųsi gerai. Dabar net sunku patikėti, kad tai nutiko būtent man… Tiesiog, kerinti gamta, trumputis žavingas penkių dienų flirtas ir – tą paskutinį vakarą atostogų siautulys mane nugalėjo. Buvo nuostabiai gera pasijusti nerūpestinga įsimylėjusia mergiote… Akimirkai buvau prisiminusi, kad šiame poetiškame vakaro scenarijuje nėra vietos skyreliui apie apsaugos priemones. Bet juk aistra nepripažįsta taisyklių. Nenorėjau nieko keisti ir gadinti. Jau skrendant namo, širdį ėmė graužti nemalonus kirminas – o ką, jeigu…? Tačiau vis dar…
LIMFADENOPATIJA
Limfadenopatija – limfinių mazgų padidėjimas. Žmogaus limfinę sistemą sudaro limfmazgiai, limfagyslės, blužnis, limfoidinis audinys, esantis kvėpavimo takuose, žarnyno gleivinėje. Limfinė sistema labai svarbi patekus į organizmą infekcijai, svetimam baltymui ar pan. Patekęs „svetimkūnis” sukelia atitinkamą reakciją ir suaktyvina limfinę sistemą. Dėl to gali padidėti vienas ar keli limfmazgiai. Ligos priežastys Limfadenopatijos priežastys gali būti labai įvairios – infekcija, piktybiniai susirgimai, medžiagų apykaitą sutrikdančios ligos, jungiamojo audinio ligos, padidėjusio jautrumo reakcijos ir kitos. Pagal tai, kiek organizmo limfmazgių padidėja, limfadenopatija gali būti vietinė ir išplitusi. Vietinis limfmazgių padidėjimas Dažniausios priežastys, dėl kurių padidėja pavieniai limfmazgiai – vietinė infekcija, virusinė liga. Kai kada, ypač jei padidėja, pvz., tik vienos pusės kaklo limfmazgiai,…
KOJŲ VENŲ TROMBOZĖ
Veninio kraujo nutekėjimas iš apatinių galūnių vyksta giliosiomis, paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis. Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu venos užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas. Paviršinių venų trombozė turi įtakos giliųjų venų trombozei, tačiau vien paviršinių venų trombozė gyvybei pavojingų būklių paprastai nesukelia. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles. Ligos priežastys Venų trombozę sukelia: ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių) ; traumos; buvusi giliųjų venų trombozė; ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas) ; nėštumas, pogimdyminis laikotarpis; onkologiniai susirgimai; nutukimas; venų varikozė (išsiplėtimas) ; kraujo užkrėtimas; kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys –…
MIEGO SUTRIKIMAI
Miego sutrikimai – tai būsenos, kai dėl psichologinių, emocinių priežasčių sutrinka miego kokybė, trukmė, miego-budrumo ritmas arba pasireiškia nenormalūs, epizodiški įvykiai miego metu. Ligos priežastys Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.: sąnarių uždegimas, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga…
DIALIZĖ
Dializė – tai pakaitinė inkstų terapija, kuri taikoma, kai savi inkstai nebesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros. Yra dvi dializės rūšys: hemodializė ir peritoninė dializė. Ligos priežastys Inkstai yra šalinimo organas. Jie gamina šlapimą ir išskiria iš organizmo šlakus bei vandens perteklių. Blogėjant inkstų funkcijai, šlakų koncentracija kraujyje didėja, skysčių perteklius nebepašalinamas iš organizmo, todėl atsiranda tinimų, padidėja kraujospūdis. Kai inkstai atlieka mažiau nei 15 proc. savo funkcijų, atsiranda tokie simptomai kaip nuovargis, apetito stoka, dusulys, sunkiai kontroliuojamas arterinis kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, galimas širdies lapelių uždegimas. Dialize inkstų funkcija gali būti pavaduojama: išvalomi šlakai, vaistai ir kitos…
GELEŽIES STOKOS MAŽAKRAUJYSTĖ
Anemija (lot. anaemia) . Graikų k.:an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas. Geležies stokos anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl geležies stokos organizme yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma. 80 proc. pacientų – vaisingo amžiaus moterys. Ligos priežastys Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti, jei: nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams) ; nepakankamai geležies pasisavinama virškinamajame trakte (žmonėms, kuriems buvo pašalintas visas skrandis ar didelė jo dalis, taip pat sergantiesiems lėtinėmis žarnų ligomis) ; daugiau geležies reikia normaliam organizmo funkcionavimui (vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiais, moterims nėštumo ir žindymo metu, aktyviai sportuojantiems žmonėms) ; per daug geležies…
MASTITAS
Mastitas – tai mikrobų sukeltas ūminis infekcinis pieno liaukos uždegimas. Ligos priežastys Visą nėštumo laikotarpį, kol moteris nešioja vaisių, krūtys ruošiasi maitinimui: jos šiek tiek paburksta, padidėja, nėštumo pabaigoje prieš gimdymą iš spenelių išsiskiria nedaug krekenų. Pirmąsias tris paras po gimdymo išsiskiria priešpienis – tai tirštas, žalsvai gelsvas, lipnus skystis. Dažnai dedant naujagimį prie krūties ir duodant čiulpti, po 2-3 dienų priešpienis virsta pienu. Jeigu naujagimis retai dedamas prie krūties, neteisingai apžioja spenelį, jeigu speneliai plokšti ar įtraukti, – jam sunku iščiulpti visą pieną, todėl dalis pieno lieka susitvenkusio pieno liaukos latakėliuose. Susidaro pieno stazė (laktostazė) . Tinkamai gydant ir pašalinus laktostazę, mastito galima išvengti. Svarbiausia mastito priežastis – tai…
ENCEFALITAS
Encefalitas – infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis galvos smegenis. Sukeliamas uždegimas, kuris labiau pažeidžia tam tikras galvos smegenų vietas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, sunkumo, uždegimo intensyvumas bei išeitys būna skirtingos. Uždegimo zonos gali išgyti be liekamųjų reiškinių arba jose prasideda randėjimas (gliozė) , galintis sukelti klinikinius simptomus, kurie išlieka ir praėjus uždegimui, o kartais – visą gyvenimą. Ligos priežastys Dažniausi sukėlėjai yra virusai: erkinio encefalito (arbovirusai) , tymų, epideminio parotito („kiaulytės”) , pūslelinės (Herpes grupės) , enterovirusai, adenovirusai, kiti sukėlėjai retesni (mikoplazmos, pirmuonys – toksoplazmos, kt.) . Encefalitas gali išsivystyti, sergant meningitu; tada dažniausia priežastis yra bakterijos, o liga vadinama meningoencefalitu, nes kartu pažeidžiami smegenų dangalai ir pačios galvos smegenys.…
ANAFILAKSINIS ŠOKAS
Anafilaksija (gr. ana – prieš, hylaxis – sauga) – tai viena iš greito tipo alerginių reakcijų. Anafilaksinis šokas – tai sisteminė organizmo reakcija į kartotinai patekusį alergeną (t.y. į jau įjautrintą organizmą) , jam reaguojant su imunoglobulinu E. Reakcija pasireiškia staiga – po kontakto su alergenu praėjus maždaug 15-20 min., kartais po 1 ar kelių valandų. Alergenas – tai medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Alergenais gali būti medžiagos, patenkančios iš aplinkos (taip būna dažniausiai) , taip pat ir organizme susidarančios medžiagos. Ligos priežastys Anafilaksines reakcijas gali sukelti vaistai (antibiotikai, ypač penicilinas; vaistai nuo skausmo – analginas; preparatai, turintys jodo ir kt.) ; nuodai (bičių, vapsvų, gyvačių) ; įvairūs maisto produktai (jie…