Makšties vėžys – tai piktybinis navikas, kuris vystosi iš makšties gleivinės arba iš makšties sienos jungiamojo ir raumeninio sluoksnio. Jis sudaro 0,4-2 proc. visų moters lyties organų piktybinių navikų. Tai palyginti retai pasitaikantis piktybinis navikas. Sergamumas makšties vėžiu yra 0,6 iš 100000 moterų. Juo serga įvairaus amžiaus moterys, dažniausiai sulaukusios 50-60 metų. Ligos priežastys Pirminis makšties vėžys pradeda augti iš ikivėžinių foninių ligų pažeistos makšties gleivinės. Ikivėžines ligas sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui: dažni makšties uždegimai (kolpitai) , lyties organų herpes virusas, žmogaus papilomos virusas (ŽPV) , ilgai naudojami įdedami makšties pesarai, sukeliantys pragulas (naudojami gimdos iškritimo, makšties sienelių nusmukimo atveju) , nuolatinis makšties gleivinės dirginimas įvairiais plovikliais ir cheminėmis medžiagomis,…
ERKINIS ENCEFALITAS
Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, pažeidžianti nervų sistemą. Ligos priežastys Erkinį encefalitą sukelia Flaviviridae šeimai priklausantis virusas. Erkinio encefalito virusą perneša erkės, Europoje dažniausiai – Ixodes ricinus rūšies erkės. Erkės vystymosi ciklą sudaro 4 fazės: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Žmogui virusą perduoda nimfa ar suaugusi erkė. Erkės įsisiurbimas paprastai nejaučiamas dėl jos seilių liaukų išskiriamų specifinių medžiagų. Mažų nimfų įsisiurbimai dažniausiai net nepastebimi, todėl svarbus buvimo gamtoje faktas. Galimas ir kitas užsikrėtimo būdas – per nevirintą karvės ar ožkos pieną bei termiškai neapdorotus iš jo pagamintus produktus. Simptomai Karščiavimas Raumenų skausmas Kosulys Dusulys Pykinimas Galvos skausmas Sąmonės sutrikimas Pusiausvyros sutrikimai Traukuliai Paralyžiai Ligos eiga Nuo užsikrėtimo iki…
MIKOPLAZMINĖ KVĖPAVIMO ORGANŲ INFEKCIJA
Mikoplazminė kvėpavimo organų infekcija yra bakterijų – mikoplazmų sukeliamos kvėpavimo organų uždegiminės ligos. Ligos priežastys Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia pneumonijos mikoplazma – maža, pailga, judri bakterija, sukelianti kvėpavimo organų gleivinės pažeidimą. Gamtinis pneumonijos mikoplazmų rezervuaras – žmogus. Tik nedidelė mikoplazmų nešiotojų dalis suserga kliniškai ryškia infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimu suserga tik 5-15 proc. mikoplazmomis užsikrėtusių žmonių. Ši infekcija dažnai plačiai paplitusi žmonių kolektyvuose (kareivių, studentų, vaikų darželių kolektyvuose) . Glaudus kontaktas uždarose populiacijose skatina infekcijos plitimą. Simptomai Bendras silpnumas Galvos skausmas Raumenų skausmas Karščiavimas Kosulys Ligos eiga Dažniausiai mikoplazminė kvėpavimo takų infekcija pasireiškia plaučių uždegimu. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo trunka maždaug 9-21 parą. Mikoplazminio plaučių uždegimo simptomai…
SINUSITAS (SINUITAS)
Sinusitas – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Sinusitai klasifikuojami į ūminius ir lėtinius. Ūminiai sinusitai skirstomi į serozinius, kai antį užpildo serozinis, kiek tąsokas ar vandeningas sekretas, ir pūlingus, kai antį užpildo tiršti, tąsūs pūliai. Jei sinusitas išsivysto dėl danties patologijos (danties šaknies pūlinio, granuliomos) , toks sinusitas vadinamas odontogeniniu, tuomet pūliai gali būti dvokiantys. Lėtiniai sinusitai klasifikuojami į pūlingus, polipinius, hiperplastinius, alerginius. Apie 10-20% pūlingų sinusitų yra odontogeninės kilmės. Kai yra lėtinis pūlingas sinusitas, dažnai kartu būna nosies pertvaros iškrypimas ar nosies kriauklių padidėjimas (hipertrofija) , kurie trukdo gijimo procesui, nes trikdo drenažinę ir ventiliacinę nosies funkciją. Lėtinis polipinis sinusitas, dažniau būna alerginis, nes dažnos alerginės…
LIMFADENOPATIJA
Limfadenopatija – limfinių mazgų padidėjimas. Žmogaus limfinę sistemą sudaro limfmazgiai, limfagyslės, blužnis, limfoidinis audinys, esantis kvėpavimo takuose, žarnyno gleivinėje. Limfinė sistema labai svarbi patekus į organizmą infekcijai, svetimam baltymui ar pan. Patekęs „svetimkūnis” sukelia atitinkamą reakciją ir suaktyvina limfinę sistemą. Dėl to gali padidėti vienas ar keli limfmazgiai. Ligos priežastys Limfadenopatijos priežastys gali būti labai įvairios – infekcija, piktybiniai susirgimai, medžiagų apykaitą sutrikdančios ligos, jungiamojo audinio ligos, padidėjusio jautrumo reakcijos ir kitos. Pagal tai, kiek organizmo limfmazgių padidėja, limfadenopatija gali būti vietinė ir išplitusi. Vietinis limfmazgių padidėjimas Dažniausios priežastys, dėl kurių padidėja pavieniai limfmazgiai – vietinė infekcija, virusinė liga. Kai kada, ypač jei padidėja, pvz., tik vienos pusės kaklo limfmazgiai,…
KOJŲ VENŲ TROMBOZĖ
Veninio kraujo nutekėjimas iš apatinių galūnių vyksta giliosiomis, paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis. Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu venos užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas. Paviršinių venų trombozė turi įtakos giliųjų venų trombozei, tačiau vien paviršinių venų trombozė gyvybei pavojingų būklių paprastai nesukelia. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles. Ligos priežastys Venų trombozę sukelia: ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių) ; traumos; buvusi giliųjų venų trombozė; ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas) ; nėštumas, pogimdyminis laikotarpis; onkologiniai susirgimai; nutukimas; venų varikozė (išsiplėtimas) ; kraujo užkrėtimas; kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys –…
MIEGO SUTRIKIMAI
Miego sutrikimai – tai būsenos, kai dėl psichologinių, emocinių priežasčių sutrinka miego kokybė, trukmė, miego-budrumo ritmas arba pasireiškia nenormalūs, epizodiški įvykiai miego metu. Ligos priežastys Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.: sąnarių uždegimas, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga…
DIALIZĖ
Dializė – tai pakaitinė inkstų terapija, kuri taikoma, kai savi inkstai nebesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros. Yra dvi dializės rūšys: hemodializė ir peritoninė dializė. Ligos priežastys Inkstai yra šalinimo organas. Jie gamina šlapimą ir išskiria iš organizmo šlakus bei vandens perteklių. Blogėjant inkstų funkcijai, šlakų koncentracija kraujyje didėja, skysčių perteklius nebepašalinamas iš organizmo, todėl atsiranda tinimų, padidėja kraujospūdis. Kai inkstai atlieka mažiau nei 15 proc. savo funkcijų, atsiranda tokie simptomai kaip nuovargis, apetito stoka, dusulys, sunkiai kontroliuojamas arterinis kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, galimas širdies lapelių uždegimas. Dialize inkstų funkcija gali būti pavaduojama: išvalomi šlakai, vaistai ir kitos…
GELEŽIES STOKOS MAŽAKRAUJYSTĖ
Anemija (lot. anaemia) . Graikų k.:an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas. Geležies stokos anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl geležies stokos organizme yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma. 80 proc. pacientų – vaisingo amžiaus moterys. Ligos priežastys Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti, jei: nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams) ; nepakankamai geležies pasisavinama virškinamajame trakte (žmonėms, kuriems buvo pašalintas visas skrandis ar didelė jo dalis, taip pat sergantiesiems lėtinėmis žarnų ligomis) ; daugiau geležies reikia normaliam organizmo funkcionavimui (vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiais, moterims nėštumo ir žindymo metu, aktyviai sportuojantiems žmonėms) ; per daug geležies…
MASTITAS
Mastitas – tai mikrobų sukeltas ūminis infekcinis pieno liaukos uždegimas. Ligos priežastys Visą nėštumo laikotarpį, kol moteris nešioja vaisių, krūtys ruošiasi maitinimui: jos šiek tiek paburksta, padidėja, nėštumo pabaigoje prieš gimdymą iš spenelių išsiskiria nedaug krekenų. Pirmąsias tris paras po gimdymo išsiskiria priešpienis – tai tirštas, žalsvai gelsvas, lipnus skystis. Dažnai dedant naujagimį prie krūties ir duodant čiulpti, po 2-3 dienų priešpienis virsta pienu. Jeigu naujagimis retai dedamas prie krūties, neteisingai apžioja spenelį, jeigu speneliai plokšti ar įtraukti, – jam sunku iščiulpti visą pieną, todėl dalis pieno lieka susitvenkusio pieno liaukos latakėliuose. Susidaro pieno stazė (laktostazė) . Tinkamai gydant ir pašalinus laktostazę, mastito galima išvengti. Svarbiausia mastito priežastis – tai…