Panikos sutrikimas – tai spontaninis, epizodiškai atsirandantis, intensyvus nerimo priepuolis, trunkantis mažiau kaip vieną valandą. Ligos priežastys Sergant panikos sutrikimu, sumažėja tolerancija fiziniam krūviui, jo metu raumenyse pasigamina daugiau pieno rūgšties. Manoma, kad ši medžiaga skatina cheminės medžiagos noradrenalino išsiskyrimą smegenyse, suleidus pieno rūgšties, 70 proc. ligonių, sergančių panikos sutrikimu, išsivysto panikos priepuolis, kai tuo tarpu jis pasireiškia tik 5 proc. sveikų žmonių. Šio susirgimo metu galvos smegenyse pakinta ir kitų cheminių medžiagų apykaita: serotonino, dofamino, gama-amino sviesto rūgšties. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, panikos priepuolių atsiradimui svarbūs kraujotakos sutrikimai smegenyse, nustatyta asimetriška kraujotaka galvos smegenų pusrutuliuose. Žmonėms, turintiems polinkį sirgti panikos sutrikimu, priepuolį gali išprovokuoti kvėpavimas anglies dvideginiu. 50 proc.…
RETINUOTI DANTYS
Retinuoti dantys – tai pilnai susiformavę, bet dėl įvairių priežasčių neišdygę dantys. Dažniausiai retinuoti būna 3-ti krūminiai (protiniai) dantys.Taip pat neišdygti gali viršutiniai iltiniai, apatiniai prieškrūminiai, ir virškomplektiniai dantys. Ligos priežastys · Netaisyklinga danties užuomazgos padėtis sąlygoja neteisingą besivystančio danties padėtį , pvz. horizontalią, dėl ko jis negalės išdygti. · Ant pieninių dantų šaknų susidarę pūliniai, cistos gali blokuoti nuolatinių dantų užuomazgas. · Virškomplektiniai dantys trukdo išdygti nuolatiniams dantims. · Dantų užuomazgų vystymąsi, o vėliau dygimą gali sutrikdyti įvairios infekcinės ligos (pvz. sifilis) , medžiagų apykaitos sutrikimai (rachitas, vitaminų stoka) . · 8-tų dantų suaugimas su 7-tų dantų šaknimis. · Dantys gali neišdygti dėl vietos stokos – kai per mažas…
NEFRITAS
Intersticinis nefritas – tai ūmus inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio (audinio tarp kanalėlių) uždegimas. Ligos priežastys Daugelis veiksnių ir ligų gali pažeisti inkstų intersticinį audinį bei kanalėlius. Vaikams dažniausiai ūmų intersticinį nefritą sukelia sisteminė bakterinė infekcija. Tai gali būti difterija, bruceliozė, streptokokinė infekcija, toksoplazmozė, mikoplazminė infekcija ir kitos. Ūmų uždegimą gali sukelti ir virusai: citomegalo, hanta, epšteinbaro. Suaugusiesiems dažniausia ūmaus intersticinio nefrito priežastis yra šalutinis vaistų poveikis. Daugelis vaistų gali pakenkti inkstams, bet dažniausiai juos pažeidžia antibiotikai (meticilinas, ampicilinas, cefalosporinai, rifampicinas) , nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diuretikai (tiazidiniai, kilpiniai) , alopurinolis, cimetidinas. 30 proc. atvejų ligą sukėlęs veiksnys visai nenustatomas. Kaip liga išsivysto, nėra visiškai aišku. Manoma, kad svarbiausi yra…
KELIO SĄNARIO MENISKO PLYŠIMAS
Meniskai – tai C formos kremzlės, esančios tarp kelio sąnarį formuojančių šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Kelio sąnaryje yra du meniskai – vidinis ir šoninis. Jie sušvelnina smūgius, tenkančius sąnariui, stabilizuoja kelio sąnarį. Menisko įtrūkimas, jo dalies atplyšimas ir vadinamas menisko plyšimu. Ligos priežastys Meniskų plyšimai gali būti: 1. Trauminiai – kuomet sąnariui tenka didelis staigus apkrovimas, kai daromi staigūs judesiai (dažniausiai sukamieji) ar nuo stipraus smūgio į kelio sąnario šoną. 2. Degeneraciniai – kuomet dėl senatvinių ar uždegiminių pakitimų meniskas tampa mažiau elastingas, gali užtekti ir nedidelės traumos, kad jis plyštų. Simptomai Kelio sąnario skausmas Kelio sąnario „užsikirtimas” Sąnario patinimas Sąnarių braškėjimas Ligos eiga Jei pažeistas vidinis meniskas, skaudės vidinę kelio…
HEPATITAS C
Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusas. Hepatito C virusas (HCV) anksčiau vadintu „nei A nei B hepatitu”. Šiuo metu užsikrėtę daugiau kaip 4 milijonai amerikiečių. Lėtiniu hepatitu C serga: Europoje – 6 mln.; Japonijoje – 7 mln.; Amerikoje – 20 mln. Hepatitu C serga visų amžiaus grupių asmenys, tačiau dažniausiai 20-39 metų amžiaus žmonės. Vyrai serga šiek tiek dažniau. Ligos priežastys Hepatito kaip ir visų virusų mikroskopinės dalelės, vadinamos „mikroorganizmais”, kurie patenka į ląsteles, sutrikdo ląstelių normalias funkcijas ir panaudoja šias ląsteles virusų padauginimui. Didelė rizika užsikrėsti ūminiu hepatitu C yra: narkomanams, vartojantiems intraveninių narkotikų; kokaino uostytojams; asmenims, anksčiau sirgusiems lytiniu keliu plintančiomis ligomis; medikams, susižalojantiems infekuotomis…
LĖTINĖ OBSTRUKCINĖ PLAUČIŲ LIGA
LOPL – tai progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų praeinamumą ir dujų apykaitą. Ligos priežastys Nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl vieni žmonės suserga LOPL, o kiti ne. Pagrindinis šios ligos rizikos faktorius – rūkymas. 90 proc. sergančiųjų LOPL – aktyviai arba pasyviai rūkantys. Nors oro užterštumo vaidmuo nėra aiškus, bet, manoma, kad ir jis turi įtakos sergamumui šia liga. Profesinės dulkės ir chemikalai (garai, dirgikliai, dūmai) , esant intensyviam ir ilgam kontaktui, gali sukelti LOPL, nepriklausomai nuo to, rūko žmogus ar ne. Manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (nustatytas paveldimas alfa-1 antitripsino deficitas) . Kvėpavimo takų infekcijos, persirgtos kūdikystėje ir vaikystėje, turi reikšmės LOPL atsiradimui vyresniame amžiuje. LOPL neretai pasireiškia…
LĖTINIŲ LIGŲ MAŽAKRAUJYSTĖ
Anemija (lot. anaemia) , graikų k.: an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas. Sinonimai: piktybinių navikų anemija, infekcinės kilmės anemija, paprastoji lėtinė anemija. Tai visiškai skirtingų pagal kilmę anemijų visuma, pasižyminti šiais būdingais požymiais: sumažėjęs geležies kiekis, sumažėjęs serumo gebėjimas sujungti geležį, geležies atsargos organizme normalios ar net padidėjusios. Lėtinių ligų mažakraujystė sudaro apie 25 proc. visų anemijų. Tai dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikanti anemijų forma stacionaro ligoniams, ypač senyviems. Ligos priežastys Infekcinės ligos. Įvairūs piktybiniai augliai. Neinfekciniai uždegiminiai procesai (kolagenozės, vaskulitai) . Kaulų ir minkštųjų audinių traumos, chirurginės operacijos. Kai kurios inkstų, kepenų ir endokrininių liaukų uždegiminės kilmės ligos. Simptomai Karščiavimas Staigus svorio sumažėjimas Bendras silpnumas Odos ir gleivinių blyškumas…
DEMENCIJA. ALZHEIMERIO LIGA
Demencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos – tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija) , galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau) , sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Ligos priežastys Dažniausia demencijos priežastis – Alzheimerio liga. Kitos dažnesnės…
DANTENŲ RECESIJA
Dantenų recesija – tai būklė, kai dėl dantenų atsitraukimo palaipsniui apsinuogina danties šaknies paviršius. Dantenų recesija progresuoja su amžiumi, tačiau gali būti ir vaikams, dantų dygimo metu. Ligos priežastys Tikslios recesijos priežastys nėra išaiškintos iki galo, tačiau yra nustatyta keletas faktorių, pagreitinančių šios būklės atsiradimą: · Dantenų ir periodonto audinių uždegimas skatina dantenų recesijos formavimąsi. · Neteisingas dantų valymas kietu šepetėliu sukelia dantenų traumą ir greitina recesijos atsiradimą. · Per trumpi lūpų, skruostų ir liežuvio pasaitėliai judant audiniams tempia dantenas ir jas traumuoja. · Netaisyklinga dantų padėtis, jų susigrūdimas gali sudaryti palankias sąlygas alveolės kaulo „tirpimui” ir dantenų krašto atsitraukimui. · Neteisingai pritaikyti protezų kraštai traumuoja dantenas ir ilgainiui skatina…
ODOS PIKTYBINIAI NAVIKAI
Odos piktybiniai navikai (odos vėžys) – tai odoje esantys židiniai, sudaryti iš pakitusių, nesubrendusių, nediferencijuotų ląstelių. Dažniausiai pasitaiko bazalioma ir plokščialąstelinis vėžys (spinalioma) . Paskutiniu metu vis dažniau pasitaiko melanocitų (pigmentinių ląstelių) navikas – melanoma. Ligos priežastys Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių odos vėžio atsiradimą, – nesaikingas ir neteisingas deginimasis saulėje (UV spindulių poveikis) . Kitas svarbus rizikos veiksnys – tam tikras žmogaus pigmentinis tipas. Nustatyta, kad šviesiaplaukiai, rusvaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti, sunkiai įdegantys saulėje, kurių oda jautri saulės spinduliams, linkę dažniau sirgti odos vėžiu. Dažniau serga vyresni žmonės, nors melanoma yra jaunesnių žmonių liga. Taip yra todėl, kad tie žmonės labiau mėgsta kaitintis saulėje. Sergamumui turi įtakos lytis ir profesija. Melanoma…