Sinonimai: kraujo vėžys, ūminė mieloblastinė leukemija, nelimfocitinė leukemija. Graikų k.: leukos –baltas, haima – kraujas. Apibrėžimas Ūminė mielocitinė leukemija – tai navikinė kraujo sistemos liga, dėl kurios kraujyje atsiranda nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) formų, kurių ištakos – mieloidinės kilmės ląstelės. Šios ląstelės infiltruoja kaulų čiulpus, slopinamos normalios kraujodaros ląstelės, o pakitusios ląstelės kaupiasi įvairiuose organuose (blužnyje, kepenyse, limfmazgiuose, odoje, smegenyse) . Ūmine mieloblastine leukemija dažniau serga suaugę žmonės (80 proc. suaugusiųjų leukemijų atvejų) . Per metus nustatomi 4 naujai susirgę asmenys iš 100000 gyventojų. Ligos priežastys Jonizuojanti radiacija, cheminės medžiagos (benzolas, naftos perdirbimo produktai) , chemoterapija, kai kurie virusai, genetiniai faktoriai. Paprastai tikroji ligos priežastis lieka neaiški. Simptomai Dusulys…
BRONCHITAS
Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas virusų arba bakterijų. Ligos priežastys Dažniausiai bronchitą sukelia virusinė infekcija (rinovirusinė, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, gripo, paragripo, Herpes simplex virusas ir kt.) , kuri gali komplikuotis bakterine infekcija. Daug rečiau pirminio bronchito priežastis yra bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemofilus influenzae, Staphylococcus aureus, Mycoplasma pneumoniae, Chlamidia pneumoniae ir kt.) . Ligą gali sukelti įvairios augalinės ir mineralinės dulkės, rūgščių garai, amoniakas, organiniai tirpikliai, sieros dioksidas, tabako ir kitokių rūkalų dūmai. Bronchito atsiradimą skatina kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, nuovargis, peršalimas, nutukimas, alkoholis, krūtinės ląstos deformacijos ir pan. Simptomai Kosulys Nežymus karščiavimas Skrepliavimas Dusulys Gerklės skausmas Silpnumas Darbingumo sumažėjimas Skausmas už krūtinkaulio Sloga Nuovargis Ligos eiga Ūminio bronchito…
ŪMINĖ LEUKEMIJA
Sinonimai: kraujo vėžys Graikų k.: leukos – baltas, haima – kraujas. Ūminė leukemija – tai navikinė kraujo sistemos liga, pasireiškianti nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių (leukocių) formų atsiradimu kraujyje, leukocitų skaičiaus pakitimu, sutrikusia jų funkcija, normalių kraujodaros ląstelių slopinimu ir pakitusiu ląstelių susikaupimu įvairiose organuose (blužnyje, kepenyse, limfmazgiuose, odoje, smegenyse) . Ūminės leukemijos būna limfoblastinės ir mieloblastinės (priklausomai nuo to, kokia atšaka pirmtakinės baltųjų kraujo kūnelių ląstelės pakinta) . Limfoblastinėmis leukemijomis dažniausiai serga vaikai (ūminė leukemija sudaro apie 80-90% visų vaikams pasitaikančių leukemijų) . Ūmine mieloblastine leukemija dažniau serga suaugę žmonės (80% suaugusiųjų leukemijų atvejų) . Per metus nustatomi 4 naujai susirgę asmenys i100.000 gyventojų. Ligos priežastys Jonizuojanti radiacija, cheminės medžiagos…
ŪMINĖ SLOGA (ŪMINIS RINITAS)
Ūminė sloga – tai ūminis nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų. Vėliau gali prisidėti mikrobai. Sloga yra užkrečiama liga – tai oro-lašelinė infekcija. Užsikrečiama nuo žmogaus, kuris čiaudi, kosti ir skleidžia patogeninius virusus į orą. Inkubacinis periodas – 1-3 dienos. Ligos priežastys Dažniausiai slogą sukelia šie virusai: rinovirusai, respiraciniai-sinticijiniai, paragripo virusai ir adenovirusai. Be to, sergant gripu, ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, šių ligų virusai pakenkia ir nosies gleivinę. Šiuo atveju sloga yra tik dalis viso kvėpavimo takų uždegimo. Kai kuriais atvejais vėliau prisideda mikrobinė flora: streptokokai, pneumokokai, Haemophilus influenzae ar stafilokokai. Vieni žmonės kontaktuoja su sergančiaisiais sloga ir neužsikrečia, o kiti labai greitai užsikrečia. Tam didelės reikšmės turi…
TULŽIES PŪSLĖS UŽDEGIMAS
Tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas) – tai ūminis arba lėtinis bakterijų sukeltas uždegimas, kai tulžies pūslės sienelėje atsiranda uždegiminių pokyčių, kuriems progresuojant tulžies pūslėje susikaupia pūlių, ji gangrenuoja ar prakiūra. Ligos priežastys Tulžies pūslės uždegimą sukelia bakterijos, dažniausiai – Esherichia coli, enterokokai, klebsielės, Clostridium perfringens, streptokokai, stafilokokai. Beveik visuomet cholecistitas išsivysto tulžies pūslės akmenlige sergantiems žmonėms. Akmenukai iš dalies ar visiškai sutrikdo normalų tulžies nutekėjimą iš pūslės, įstrigęs akmuo sutrikdo tulžies pūslės kraujotaką ir sukelia nekrozinius pokyčių, ir taip sudaromos palankios sąlygos prasidėti bakteriniam uždegimui. Retesniais atvejais tulžies uždegimas atsiranda be akmenligės – po operacijų, nudegimų, pilvo traumų, dėl sepsio, sergant vidurių šiltine, brucelioze, leptospiroze. Simptomai Pilvo skausmas, stiprėjantis įkvepiant, spaudžiant…
MOTERS LYTINIŲ TAKŲ KONDILOMOS
Kondilomos – tai karpučių pavidalo išaugos, atsiradusios ant išorinių lytinių organų. Ligos priežastys Kondilomos yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių ligų. Pagrindinė kondilomų atsiradimo priežastis yra infekcija. Daugelį metų buvo manoma, jog kondilomos yra lytiniu keliu plintančios venerinės ligos gonorėjos padarinys. Pastaruoju metu tai paneigta ir tiksliai nustatyta, jog kondilomų atsiradimą sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV) , kurių žinoma apie 70 tipų. Nustatyta, kad 10-30 proc. visų seksualiai aktyvių suaugusiųjų yra apsikrėtę ŽPV. Vyrų ir moterų, apsikrėtusių šiuo virusu, santykis yra panašus. Užsikrečiama tik lytiniu keliu. Kondilomų atsiradimą skatina įvairūs dirgikliai: gausios pūlingos ar kitokio pobūdžio uždegiminės išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties; užsikrėtimo galimybė padidėja, jei išorinių lytinių…
BŪGNELIO PERFORACIJA
Būgnelio perforacija – tai skylė būgnelyje. Tai nėra atskira liga, o tik vidurinės ausies ligų simptomas. Ligos priežastys Būgnelio perforacija gali atsirasti traumos metu (smailiu daiktu pradūrus būgnelį, po smūgio į ausį ranka ar kokiu nors daiktu) , veikiant suspausto oro bangai (šokant iš aukštai į vandenį) , leidžiantis lėktuvu, kai sutrikusi ausies trimito (vamzdelio, jungiančio vidurinę ausį su nosiarykle) funkcija ir negali susilyginti oro slėgis išorėje ir būgninėje ertmėje. Būgnelio perforacija gali likti po ūminio vidurinės ausies uždegimo (ūminio vidurinio otito) . Būgnelyje skiriamos dvi dalys: apatinė įtemptoji (ji ypač svarbi garso laidumui – girdėjimui) ir viršutinė laisvoji dalis. Po ūminio vidurinio otito likusi būgnelio perforacija dažniausiai būna būgnelio…
GIMDOS GLEIVINĖS UŽDEGIMAS (ENDOMETRITAS)
Endometritas – tai gimdos gleivinės uždegimas. Ligos priežastys Ligą sukelia stafilokokai, streptokokai, žarninės lazdelės (Escherichia coli) , gonokokai (Neisseria gonorrhoeae) , virusai, Candida grybeliai, pirmuonys – trichomonos (Trichomonas vaginalis) , mikoplazmos, chlamidijos (Chlamydia trachomatis) . Infekcija gali būti mišri. Endometritas gali prasidėti po aborto, instrumentinio gimdos ertmės išgrandymo diagnostiniu ar gydomuoju tikslu dėl kraujavimo, po savaiminio persileidimo, po histerosalpingografijos ir kitų intervencijų į gimdos ertmę, jei nesilaikoma sterilumo taisyklių; taip pat po infekuoto gimdymo (nėščiajai ar gimdyvei sergant chorionamnionitu – vaisiaus vandenų pūslės dangalų uždegimu) . Kartais endometritą sukelia mechaninės kontraceptinės priemonės, pavyzdžiui, gimdinė spiralė, įvesta į gimdą neprisilaikant aseptikos taisyklių ir būtinų reikalavimų šiai procedūrai atlikti (neišgydžius kolpito, endocervicito)…
UTĖLĖTUMAS
Utėlėtumas (pedikuliozė) – tai odos liga, sukelta kraują siurbiančių parazitų – utėlių. Ligos priežastys Ant žmogaus parazituoja trys utėlių rūšys: galvinė, drabužinė ir kirkšninė utėlės. Galvinė utėlė – 2,4-3,1 mm ilgio. Apvaisinta patelė kasdien deda 3-4 kiaušinėlius (glindas) , iš kurių po 8-12 dienų išsiperi lervos, per 18-22 dienas tampančios subrendusiomis utėlėmis. Drabužinės utėlės ilgesnės už galvines, jos yra 3,2-4 mm ilgio. Per 34 dienas padeda 275-300 kiaušinėlių, gyvena drabužių (dažniau apatinių) siūlėse ir raukšlėse. Glindas priklijuoja ant drabužių siūlių. Kirkšninės utėlės yra mažiausios – 1,5 mm ilgio, plokščios. Jos prisitaiko prie odos spalvos ir yra sunkiai matomos. Simptomai Niežulys Odos pūliavimas Raudonos dėmės ant odos Melsvos dėmelės ant odos…
MITRALINIO VOŽTUVO NEPAKANKAMUMAS
Mitralinio vožtuvo nepakankamumas (arba mitralinis nesandarumas) – tai širdies yda, sąlygojanti širdies nepakankamumo vystymąsi. Vožtuvų nepakankamumas ir susiaurėjimas – tai širdies ydos, kurių pasekoje vystosi širdies nepakankamumas. Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi…