Kiaušidės cistoma – tai naujai atsiradęs atskiras priedinis darinys kiaušidėje, priskiriamas navikams, negaminantis hormonų, greit augantis, nelygaus paviršiaus, sudarytas iš vienos ar kelių kamerų, užpildytų skysčiu, bei apsuptas storo dangalo, sudaryto iš vešinčio jungiamojo audinio ir išsiraizgusių smulkių kraujagyslių. Cistoma paprastai turi anatominę kojytę, prie kurios ji yra „prikabinta” ir kuri gali apsisukti. Anatominė cistomos kojytė būna įvairaus ilgio ir pločio; ją sudaro kiaušidės raiščiai, kiaušintakio pasaitėlis ir kraujagyslės – arterijos ir venos, maitinančios tiek tos pusės kiaušidę, tiek pačią cistomą. Kiaušidžių cistomos būna gerybinės, piktybinės ir paribinės (mažo piktybiškumo, nelinkusios progresuoti ir metastazuoti, bet turinčios piktybinių pokyčių) . Visos kiaušidžių cistos ir cistomos vadinamos bendru vardu – kiaušidžių cistiniais…
MIGRENA
Migrena – tai nežinomos kilmės epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių , virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Ligos priežastys Iki šių dienų nėra žinomos migreną sukeliančios priežastys. Manoma, kad jai atsirasti reikšmės turi paveldimumas ir šie provokuojantys faktoriai: stresas, nuovargis, miego-būdravimo režimo nesilaikymas, alkoholis, kai kurie maisto produktai (kakava, šokoladas, riešutai, fermentinis sūris, raudonas vynas) , badavimas, staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai. Simptomai Priepuolinis galvos skausmas Šviesos baimė Dėmesio koncentracijos pablogėjimas Kalbos sutrikimas Padidintas jautrumas garsams Pykinimas Prakaitavimas Regos sutrikimas Tinimai Dažnas šlapinimasis Ligos eiga Migrenos pagrindinis simptomas yra priepuolinis galvos skausmas. Tarp priepuolių pacientai paprastai jaučiasi visiškai sveiki. Iš viso…
INKSTŲ CISTOS
Inkstų cista – tai skysčio pripildyta pūslytė inkste. Kai kurie žmonės turi vieną ar kelias cistas inkstuose. Šios nepaveldimos pavienės cistos yra dažniausiai nereikšmingas radinys, tuo tarpu, daugybinės cistos abiejuose inkstuose yra paveldima liga, kuri gali komplikuotis inkstų nepakankamumu. Ligos priežastys Inkstų cistų daugėja su mažiumi. Tiriant sonoskopu, cistų randama 0,1-4% vaikų, o suaugusiems net iki 30%. Dažniausiai cistos būna nedidelės, 1-3 cm skersmens (kelių mililitrų tūrio) , tačiau aptinkamos ir kelių šimtų mililitrų tūrio inkstų cistos. Simptomai Juosmens skausmas Karščiavimas Šokas Aukštas kraujo spaudimas Ligos eiga Dažniausiai cistos jokiais simptomais nepasireiškia. Tik atsitiktinai, atliekant inkstų sonoskopiją, randama viena ar kelios iki kelių centimetrų dydžio cistos. Esant didelėms cistoms, gali…
ŠIRDIES TRANSPLANTACIJA
Širdies transplantacija (ŠT) yra širdies persodinimas iš vieno žmogaus (donoro) kitam žmogui (recipientui) . Skiriama ksenotransplantacija, kai širdis persodinama iš gyvūno žmogui ir alotransplantacija, kai iš žmogaus žmogui. Ligos priežastys Širdies ligos yra dažniausiai sukeliančios mirtį ligos Lietuvoje, o taip pat visame pasaulyje. Esant šiuolaikinės širdies chirurgijos galimybėms, įmanoma visiškai ar iš dalies pagydyti daugelį ligonių, sergančių širdies ligomis. Pavyzdžiui, visiškai galima ištaisyti įgimtus širdies defektus, pakeisti arba pataisyti širdies vožtuvus, atstatyti kraujotaką širdies kraujagyslėmis, išoperuoti arba atstatyti širdies ir stambiųjų kraujagyslių aneurizmas. Tačiau yra grupė ligų, kurioms įprastiniai širdies chirurgijos metodai neefektyvūs. Tai kardiomiopatijos, tiek dilatacinė, tiek hipertrofinė, daugybinis vainikinių širdies kraujagyslių pažeidimas, didžiulės poinfarktinės širdies aneurizmos, kai labai…
MOTERŲ NEVAISINGUMAS
Šeima laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per 2 metus nepastoja. 10-20% visų šeimų yra nevaisingos. 50% atvejų nevaisingos yra moterys, 40% – vyrai, 10% abu sutuoktiniai. Absoliutus nevaisingumas – kai nesusiformavusios kiaušidės, gimda ir makštis, kiaušidėse nėra lytinių ląstelių arba lytiniai organai pašalinti operaciniu būdu. Reliatyvus nevaisingumas – tai sumažėjusi galimybė pastoti ir gydant šis nevaisingumas gali būti likviduotas. Ligos priežastys Moterų nevaisingumo priežastys yra įvairios. Pagal priežastį skiriamos šios nevaisingumo formos: kiaušintakinis (60%) ; endokrininis (30%) ; imuninis (5%) ; dėl anatominių lytinių organų pakitimų (5%) . Kiaušintakinis nevaisingumas atsiranda po vidinių lytinių organų uždegimų –kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, dėl susidariusių…
PIKTYBINĖS LIMFOMOS
Tai piktybinė neoplazija (naujadaras) , kurios ištakos yra limfinio audinio ląstelės – T ar B limfocitai. Ligos priežastys Paplitimas Per metus naujai suserga 3–5/100000 gyventojų. Pastaruoju metu sergamumas didėja. Dažniau serga vyrai, vyresni žmonės. Pagal ligos piktybiškumą šios limfomos skirstomos į mažai, vidutiniškai, labai ir ypač piktybines. Kuriai grupei priskiriamas susirgimas, paaiškėja atlikus tyrimus. Simptomai Limfmazgių padidėjimasNaktinis prakaitavimasKarščiavimasKūno masės mažėjimas Ligos eiga Padidėja limfiniai mazgai kakle, pažastyse, kirkšnyse. Atsiranda bendrųjų simptomų – kitkuo nemotyvuotas karščiavimas, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas. Diagnozės nustatymo metu liga dažnai būna išplitusi. Keliose srityse būna padidėję limfiniai mazgai, galimas ligos plitimas į kaulų čiulpus, kitus organus. Komplikacijos Negydant liga mirtina. Navikinis procesas išplinta po visą…
„TENISININKO ALKŪNĖ”
„Tenisininko alkūnė”, arba lateralinis epikondilitas – tai sausgyslių, kurios pritvirtina dilbio tiesiamuosius raumenis (šie raumenis kelia riešą ir plaštaką) prie alkūnės šoninio paviršiaus, uždegimas. Ši liga vadinama „tenisininko alkūne” todėl, kad toks sausgyslių uždegimas neretai atsiranda žmonėms, kurie žaidžia tenisą (ar kitus panašius žaidimus) dėl neteisingos žaidimo technikos. Panašus sausgyslių uždegimas, tik atsirandantis vidinėje alkūnės pusėje, būdingas golfo žaidėjams ir vadinamas „golfo žaidėjo alkūne”. Ligos priežastys Sausgyslių uždegimą dažniausiai sukelia tam tikri rutininiai, monotoniški rankos judesiai ar nuolatinės alkūnės srities traumos. Taip gali atsitikti neseniai pradėjusiems sportuoti (žaisti tenisą) žmonėms, kurie daug ir intensyviai treniruojasi, ypač jei jų žaidimo technika yra neteisinga. Taip pat ši liga būdinga žmonėms, kurie panašius…
TRAUMINIS ŠOKAS
Trauminis šokas – tai žmogaus gyvybei pavojinga organizmo reakcija įvykus traumai. Ligos priežastys Ši būsena gali išsivystyti po traumos, ypač masyvios – pvz. dubens kaulų lūžimo, autoįvykio. Tuo metu mechaniniai faktoriai pažeidžia audinius, labai smarkiai dirginamos nervinės galūnėlės, ir jomis sklindantys impulsai tiesiog perdirgina centrinę nervų sistemą (smegenis) . Be to, netenkama kraujo – sumažėja cirkuliuojančių skysčių tūris organizme. Dėl „perdirginimo” į kraujotaką išsiskiria tam tikri hormonai, kaip atsakomoji reakcija (svarbiausias – adrenalinas, tačiau dalyvauja ir daug kitų, nes suaktyvėja vidaus sekrecijos liaukų veikla) . Tai taip pat turi įtakos mikrocirkuliacijos sutrikimui ir audinių badui. Simptomai SusijaudinimasIšblyškusi oda ir gleivinėsAukštas kraujo spaudimasDažnesnis pulsasDažnas kvėpavimasBendras silpnumasŽemas kraujo spaudimasPrakaitavimasRetas kvėpavimasPaviršutiniškas kvėpavimas Ligos…
INKSTŲ POLICISTOZĖ
Inkstų policistozė – tai paveldima inkstų liga, kai normalų inkstų audinį pakeičia daugybinės cistos, skysčio pripildyti dariniai, kurių dydis labai įvairus: nuo adatos galvutės iki apelsino dydžio. Ligos priežastys Inkstų policistozė – paveldima liga. Galimi du paveldėjimo tipai: vienu atveju liga pasireiškia vyresniame amžiuje, paprastai sulaukus 30-60 metų. Ja suserga 1 iš 500-1000 tokio amžiaus žmonių. Sergant šia liga, pažeidžiami ne tik inkstai, bet ir kepenys, kasa, blužnis, dažniau randama pakitimų žarnose, smegenų kraujagyslėse. antruoju atveju liga nustatoma jau vaikystėje, dažnai net ką tik gimusiam naujagimiui. Šie atvejai gerokai retesni – serga 1 iš 10 000-20 000 vaikų. Kartu su inkstų pažeidimu būna ir kepenų fibrozė, su kepenų cirozei panašiais…
ŽAIZDOS
Žaizdos – tai odos, gleivinių, gilesnių audinių vientisumo pažeidimas. Ligos priežastys Pagal tai, kaip mes susižeidžiame, žaizdos skirstomos į įvairius tipus. Susižeidus stiklo šuke, peiliu ar kitu aštriu daiktu bus pjautinė žaizda. Draskytų žaizdų atsiranda transporto traumos, sprogimo metu. Žaizdos, padarytos smogus buku daiktu ar kumščiu, vadinamos muštinėmis. Esant šioms žaizdoms dažnai trūksta kraujagyslės ir susidaro mėlynių. Gali būti sužaloti ir vidaus organai. Kąstų žaizdų atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Jos dažnai būna infekuotos, pūliuoja, sunkiai gyja. Simptomai Žaizdos kraujavimas Žaizdos žiojėjimas Žaizdos skausmas Ligos eiga Pjautinės žaizdos dažniausiai būna lygiais kraštais. Jos gausiai kraujuoja, tačiau paprastai sugyja greičiau ir rečiau pūliuoja. Tokios delne žaizdos pavojingos, nes gali būti pažeistos…