Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas. Dar vienas imunitetui labai svarbus veiksnys – mityba. Apie imunitetą stiprinančius produktus ir jų naudą organizmui pasakoja Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ dietologė Evelina Sabonaitytė. Pasak E. Sabonaitytės, labai svarbu valgyti įvairų, kuo mažiau apdorotą maistą, vengti pusfabrikačių, transriebalų rūgščių. „Artėjant žiemai, kai šviežių daržovių mažėja, į mitybą galima įtraukti raugintas daržoves,…
Viskas apie kosulį
(„Sveikatos formulė”) Kas sukelia kosulį? Kosulys – tai refleksas, kylantis dirginant gerklų, trachėjos, bronchų gleivinę ar net virškinamojo trakto organus – skrandį, kasą. Iš dirginamos vietos impulsas sklinda į kosulio centrą pailgosiose smegenyse, iš kurio skaidulomis perduodamas vykdomiesiems raumenims. Kaip kosėjama? Pirmiausia giliai įkvepiama. Balso plyšys užsiveria, įsitempia visi kvėpavimo ir pilvo raumenys – slėgis plaučiuose labai padidėja. Iškvėpimo metu staiga atsiveria balso plyšys ir oras smarkiu gūsiu išsiveržia pro burną (nosies ertmę uždengia minkštasis gomurys) . Kosulys naudingas ar žalingas? Kosulys – vienas svarbiausių organizmo gynybinių mechanizmų, apsauginė reakcija, padedanti kvėpavimo takams išsivalyti nuo patekusių dulkių, svetimkūnių. Tokio kosulio slopinti negalima, tai – natūralus fiziologinis procesas. Jei kosulys užsitęsia,…
Vaikams su specialiaisiais poreikiais „Maximos“ pirkėjai įteikė dovaną – delfinų terapiją
Susitikimas su delfinu kiekvienam yra nepamirštama patirtis. Tačiau šie protingi ir empatiški žinduoliai geba ir akivaizdžiai pagerinti gyvenimo kokybę daliai mūsų visuomenės narių. Atlikdami įvairius pratimus su delfinais vaikai su specialiaisiais poreikiais gali ne tik atsipalaiduoti, bet ir ugdyti įgūdžius, kurie padeda dorotis su turimais iššūkiais. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kartu su „Premia KPC“ ir Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumu suvienijo pirkėjus jautriam tikslui – padovanoti delfinų terapiją šiems ypatingiems vaikams. Visą vasarą prekybos tinke „Maxima“ vyko socialinė akcija „Tau ledai, o jiems – delfinų pagalba“. Įsigydami ledus „Klasika“ porcijomis, pirkėjai taip įteikė dovaną 15-ai šeimų, auginančių vaikus su specialiaisiais poreikiais. Padėta jau daugiau nei 60 vaikų Pasak prekybos tinklo „Maxima“…
Dėl cukraus sutrikusiam organizmui svarbu padėti ne tik vaistais, bet ir mityba
Cukrinis diabetas – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių neinfekcinių ligų, kurią sukelia ne virusai ir bakterijos, bet, dažniausiai, mityba ir gyvenimo būdas. Lapkričio 14-oji, Pasaulinė diabeto diena, yra priminimas pasirūpinti sveikata, išsitirti – manoma, kad pusė sergančiųjų diabetu to nežino, ir pasirūpinti sergančiaisiais, kuriems gyvybiškai svarbi mitybos disciplina ir jiems pritaikytų produktų asortimentas. Pasaulinė diabeto diena minima per vieno iš insulino atradėjų – Frederiko Bantingo, gimtadienį. Insulinas yra kasoje gaminamas hormonas, suaktyvinamas, kai į kraują patenka cukrus – viena iš jo funkcijų yra išnešioti šį cukrų ląstelėms, kad jos galėtų gaminti energiją. Insulinas taip pat nurodo kepenims kaupti cukraus atsargas, kurias ląstelės galėtų panaudoti vėliau. „Pagrindinis cukrinio diabeto pasireiškimo požymis…
Gydytoja papasakojo, kodėl pastaruoju metu keičiasi skrandžio bei virškinimo ligų priežastys
Mityba daro didelę įtaką bendrai žmogaus savijautai, todėl skrandžio, virškinimo problemos dažnai apkartina gyvenimą. Gydytoja gastroenterologė skatina atkreipti dėmesį į keletą detalių, kurios svarbios ne tik gerai savijautai, bet ir sveikatai, dalinasi įžvalgomis, dėl ko vis dažniau kreipiasi pacientai ir pataria, kaip išvengti nemalonumų, susijusių su skrandžiu – svarbi ne vien tinkama mityba. Nerimas – vienas esminių faktorių Paskutiniai keletas metų į gyvenimą atnešė daug neįprastų, nerimą keliančių įvykių. Pirmiausia – pandemija, karantino laikotarpis, kai visų gyvenimai apsivertė aukštyn kojomis. Tada prasidėjo karas, daug nerimo žmonėms kelia finansiniai, ekonominiai klausimai. Kaip sako Gabrielė Sodeikienė, gydytoja gastroenterologė, paskutiniu metu pacientus tenka konsultuoti ir gydyti dėl tokių ligų, dėl kurių anksčiau žmonės…
Kaip sustiprinti organizmą, kad vėliau nereikėtų vaistų?
Visi supranta, kad vaistų vartojimas yra prastos savijautos rezultatas. Niekas nenori atsidurti tokioje situacijoje. Norint, kad nereikėtų vartoti vaistų yra geriausias sprendimas užtikrinti, kad organizmas gautų reikiamus vitaminus ir mineralus. Žinoma, neužtenka kad tik papildytume reikiamais vitaminais ar mineralais, bet yra gerai, kai užtikriname ir reikiamą jų kiekį. Vitaminai ir mineralai organizmui yra tokie pat svarbūs, kaip oras ir vanduo. Jie ne tik palaiko jūsų kūną sveiką ir funkcionalų, bet ir apsaugo jus nuo įvairių ligų. Vitaminai ir mineralai dažnai suprantama lyg tai būtų viena, tačiau jie yra gana skirtingi. Vitaminai yra organinės medžiagos, kurias gamina augalai ar gyvūnai. Jie dažnai vadinami „būtinais”, nes jie nėra sintezuojami organizme (išskyrus vitaminą…
Kontaktiniai lęšiai – modernus sprendimas
(Gyd. Robertinas Kuoras) Nemalonūs pojūčiai jau praeityje Tie, kurie lęšius nešioja jau dešimt metų, tvirtina, kad priprasti prie svetimkūnio akyje buvo sunku. Taip buvo todėl, kad anksčiau kontaktiniai lęšiai buvo gaminami iš kietesnių, blogai praleidžiančių deguonį medžiagų. Jų forma nelabai tiksliai atitikdavo akies obuolio paviršių, todėl priprasti prie jų buvo sunku. Dabar lęšiai yra daug lankstesni, plonesni, geriau priglunda prie akies. Kita diskomforto priežastis – netinkamai parinkti lęšiai. Mat nė vienoje Lietuvos aukštojoje medicinos mokykloje to nebuvo mokoma. Netinkamai parinkti lęšiai pacientus vargindavo, galėdavo pakenkti akims. Dabar to išvengiama, nes minkštų kontaktinių lęšių dydžiai ir parametrai tapo universalesni – gydytojui reikia tik parinkti tinkamą jų stiprumą. Jaunieji pacientai Dar vis…
Profesorius D. Jatužis: 80 proc. insulto atvejų galima išvengti, jeigu rūpinsimės savimi
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje iš viso buvo registruoti 8 272 nauji išeminio insulto atvejai, iš kurių 2 742 baigėsi mirtimi. Per kelerius metus sergamumas išeminiu insultu šalyje smarkiai sumažėjo – palyginti su 2014 m. duomenimis, praėjusiais metais užfiksuotas daugiau negu 3 000 atvejų mažesnis sergamumas. Nepaisant to, sergamumas insultu Lietuvoje vis dar išlieka aukštas, palyginti su kitomis Vakarų Europos ir Skandinavijos šalimis. Kaip galima išvengti insulto ir kokie veiksniai daro įtaką šiai ligai išsivystyti? Kokių esama insulto tipų ir kaip atpažinti prasidedančią ligą? Apie insultą pasakoja Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto išrinktasis dekanas, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof.…
Žmogaus smegenys ir atmintis
Ar žinote, kad… Žmogaus smegenys per sekundę gali priimti ir įsisavinti daugiau nei 10 mln. įvairiausių signalų, tačiau tik 100 šių signalų išsaugoma žmogaus atmintyje. Smegenys sudaro tik 2 proc. visos žmogaus kūno masės, tačiau sunaudoja apie 20 proc. viso organizme esančio deguonies – taigi jų veikla daug labiau nei kitų organų priklauso nuo organizmo apsirūpinimo deguonimi. Silpnėjantys sugebėjimai, užmaršumas, prasta koncentracija, nervinis nuovargis, susilpnėjęs nuovokumas laikomi sutrikusios kraujo apytakos ir prasto deguonies įsisavinimo smegenyse požymiu. Protinė žmogaus veikla per vieną darbo dieną negali viršyti 33 proc.viso žmogaus proto pajėgumo. Šiandienis gyvenimo tempas ir socialinės aplinkos keliami reikalavimai verčia žmogaus smegenis dirbti gerokai intensyviau nei rekomenduoja specialistai – būtent daugybės…
Pagrindinės priežastys dėl kurių verta konsultuotis su vaikų ir paauglių psichiatru
Visuomenė vis dar mažai dėmesio skiria psichinei sveikatai, todėl terminas „psichiatras“ dažnai yra baisus. Plačiai paplitusi nuomonė, kad suaugusiųjų, o ypač vaikų, emocinė ir psichinė įtampa, nerimas, bendravimo ir kitos problemos gali būti išspręstos be profesionalios pagalbos. Deja, jaunosios kartos psichinė sveikata vis labiau rūpi pedagogams, psichologams, gydytojams ir tėvams. Neseniai atsirado vaikų ir paauglių psichiatrų specialybė. Kelias minutes ignoruojant jų poreikius, laiku nepastebėjus negalavimų, per daug lepinant savo vaikus galima jiems pakenkti, dėl to reikalingi vaikų psichiatrai. Problemos dėl kurių svarbu kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą? Svarbu suprasti, kad medikamentinis gydymas ne visada yra geriausia išeitis. Svarbu kreiptis pas specialistus, kurie apjungia kelis problemos sprendimo būdus ( esant…
