Atėjus vasaros sezonui, mėgautis jo teikiamais malonumais neretai trukdo suaktyvėję įvairūs vabzdžiai, kurių įkandimai gali sukelti alergines reakcijas. „Camelia“ vaistininkė Laima Liaugotienė sako, kad pasitaiko atvejų, kai jos pasireiškia žmonėms, kurie iki tol nebuvo jautrūs vabzdžių įgėlimams ir paaiškina dažniausias to priežastis. „Alergiją vabzdžių įgėlimui sukelia daug ir įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai ji kyla dėl nusilpusios imuninės sistemos, organizmo užterštumo toksinais ar sutrikusios žarnyno bakterijų pusiausvyros. Be to, jeigu šios problemos nesprendžiamos, didėja alergijos pasikartojimo rizika“, – įspėja L. Liaugotienė. Vaistininkė priduria, kad alergiją galima įtarti, jeigu vietinė reakcija – įkandimo vietoje atsiradęs paraudimas ar patinimas – nepraeina per 24 valandas, atsiradęs patinimas yra didesnis nei 10 cm ar kartu…
Laiku atsikratykite įkyriosios „peršalimo” slogos
(Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja terapeutė Marija Kazlauskienė) Atšalus orams, žmonės pradeda sirgti peršalimo ligomis. Tai viršutinių kvėpavimo takų kataras, faringitas, ūmus bronchitas ir kt. Vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų yra ūmus viršutinių kvėpavimo takų kataras, kuris pagrinde pasireiškia sloga, nedidele temperatūra. Ši liga yra aplinkos veiksnių sukelta „peršalimo sloga”, kurios priežastys – nepakankama šilumos reguliacija ir įgimtas gleivinių jautrumas. Kadangi tai ne kokio nors sukėlėjo išprovokuota liga, tai nėra ir užkrato šaltinio. Nebūna ir inkubacinio periodo, kaip susirgus pvz., virusine sloga, kuriai būdinga šiek tiek pablogėjusi bendra savijauta keletą dienų prieš pačią ligą. Toks peršalimas dažniausiai praeina savaime, tačiau ligos vaizdą dažnai pakeičia prisidėjusi bakterinė infekcija. Paburkusi nosies gleivinė yra puiki…
Skrandžio ligų diagnostikai pasitelkia dirbtinį intelektą: pastebi, ko nemato žmogus
Skrandis – vienas jautriausių žmogaus kūno organų, kurio sveikatai didelę įtaką daro mitybos įpročiai, stresas, taip pat išorės veiksniai, pavyzdžiui, į organizmą patekusios bakterijos. Viena dažniausiai nustatomų skrandžio ligų – gastroezofaginis refliuksas (GERL), teigia klinikos „Biofirst“ gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys. Daugelį negalavimų, pasak jo, galima išspręsti pakoregavus gyvenimo būdo įpročius, tačiau į kai kuriuos simptomus reikia reaguoti greitai. Apie skrandžio problemas ir inovatyvius, išsamius jo tyrimus pasakoja specialistas. Pacientus dažniausiai kamuoja rėmuo Pasak gastroenterologo A. Kederio, dažnai į specialistą gastroenterologą kreipiamasi dėl akivaizdžių negalavimų: diskomforto ar skausmo viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, pykinimo ir vėmimo, sulėtėjusio virškinimo. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmogus jaučiasi nekaip, tačiau negali paaiškinti, kas tiksliai negerai. „Neretai…
Vaistininkė patarė, ką vasarą turėti vaistinėlėje
Nudegimai saulėje, perkaitimas, sutrikęs virškinimas, apsinuodijimas, vabzdžių įkandimai, pasireiškusios alerginės reakcijos, bėrimai ir patirtos traumos – dažniausi nusiskundimai sveikata, kuriuos šiuo metu įvardija į vaistinę ieškoti pagalbos atėję pacientai. „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad to priežastis – dažnai daromos žmonių klaidos ir pataria, ką turėti vaistinėlėje, kad būtumėte pasiruošę visoms gyvenimiškoms situacijoms. E. Zykienė įvardija įprastas klaidas, kurias daro nusiskundimų sveikata turintys vasarotojai ir iškylautojai: nenaudoja apsauginio kremo nuo saulės arba tai daro netinkamai; „Dažniausiai žmonės naudoja priemones su mažesniu apsauginio filtro kiekiu, kai jis turėtų būti SPF50, ir pamiršta jas aplikuoti papildomai kas kelias valandas, ypač išlipus iš vandens. Taip pat jie naudoja kremus, kuriais nuo saulės saugojosi…
Apsijuosiu diržu… ir liesėju?
(Monika Drungilaitė) Anglų psichologai neseniai pasiskelbė, atradę laimės formulę. Kaip paaiškėjo, laimė slypi ne piniguose ir ne meilėje. Tyrinėjimų metu Britų mokslininkai apklausė 1000 žmonių nuo 18 metų ir vyresnių. Įdomu tai, jog vyrai ir moterys laimę pasiekia skirtingais kelias ir universalaus recepto čia nėra. Išaiškėjo, kad saulėtas oras, galimybė ilgo buvimo su šeima, o svarbiausia, svorio „numetimas” kardinaliai veikia moterų laimę, tuo tarpu meilės intrigos, seksas, hobis ir mylimų sporto komandų pergalės yra labai svarbūs stipriosios lyties atstovams.” Apklausus eilę moterų Lietuvoje, paaiškėjo, jog laimė ir grakšti figūra mūsų moterims atrodo tiesiogiai susiję dalykai – „numesti keli papildomi kilogramai tikrai turėtų padėti tapti patrauklesne, šaunesne, labiau savimi pasitikinčia, ir…
Studija: japoniška miso sriuba padeda apsisaugoti nuo krūties vėžio
Japonų mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad moterims, kasdien suvalgančioms tris ar daugiau dubenėlių tradicinės miso sriubos, gresia daug mažesnis pavojus susirgti krūties vėžiu. Dauguma japonų mažiausiai kartą per dieną valgo miso sriubą – savotišką sultinį, kuriame ištirpinama sojos pupelių pasta ir kuris paskaninamas jūros dumbliais, žuvimi pelamide, pupų varške ir daržovėmis. Japonijos nacionalinio vėžio tyrimo centro mokslininkai teigia pastebėję, kad organizmo atsparumą vėžiniams susirgimams didina sojos pupelėse esantis stiprus fitochemikalas izoflavonas ir tik augaluose randami junginiai. Mokslininkai nuo 1990 metų dešimtmetį stebėjo 21 tūkst. 852 moterų nuo 40 iki 59 metų ir jų mitybos įpročius. Pasirodo, kad moterys, kasdien suvalgydavusios mažiausiai tris dubenėlius miso sriubos, sirgo krūties vėžiu 40 proc. rečiau,…
Kiek laiko CBD aliejus išlieka organizme?
Paprastai manoma, kad CBD aliejus veikia kelias valandas. Tačiau net ir jam praėjus šiam laikui, ar medžiaga vis dar yra jūsų organizme? Dar svarbiau – kiek laiko jis iš tikrųjų išlieka? CBD aliejus paprastai organizme išlieka nuo 2 iki 5 dienų. Žinoma, tai tik apytikslis intervalas ir yra daugybė veiksnių, kurie gali turėti įtakos tam, kiek laiko CBD aliejus išliks jūsų organizme. Tai priklauso nuo jūsų kūno svorio, suvartojamos dozės, vartojimo dažnumo ir net tai, ar vartojote su maistu ar vieną. Kiek laiko CBD išlieka šlapime? Tai atvejais, kai CBD vartojamas intensyviai gali išlikti organizme iki savaitės,o kartais ilgiau nei mėnesį. Vienkartinio vartojimo atveju THC ir jo metabolitai šlapime aptinkami…
SVOGŪNAS GYDO BRONCHITĄ
(Liaudiški patarimai) Kosėjama ir čiaudima, regis, buvo visados. Skersvėjai, šienligės, bronchitai, laringitai bei faringitai, džiovos ar paprasčiausia sloga vertė vargšus žmogelius kosėti ir atsikosėti. Tačiau žmogus nepasidavė – mikliai surado gausybę pačios gamtos teikiamų priemonių. Beje, vaistažolių receptai iki šiol mieliau vartojami nei cheminiai vaistai, mat neturi šalutinio poveikio, yra paprasti ir patikrinti laiko. Pateiksime keletą paprastų receptų. Garsios bulgarų žiniuonės Ivankos senovinis receptas. Sumaišyti 100 g rožių lapelių, 500 g sutarkuoto moliūgo, 5 gysločio lapai, du medaus šaukštai, 1 l raudono sauso vyno. Viską užvirinti, bet ne virti. Parą laikyti uždengus tamsioje vietoje. Perkošti. Gerti po valgomąjį šaukštą penkis kartus per dieną. Gydo ne tik peršalimą, bet ir astmatinį…
Gydytojas kardiologas paaiškino ryšį tarp fizinio aktyvumo ir širdies bei kraujagyslių ligų
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tačiau, kol per pastarąjį dešimtmetį Vakarų šalyse situacija gerėjo, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasiekė ribą, tris kartus viršijančią Europos Sąjungos vidurkį. Tai – ne vienintelė prasta naujiena. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas Domas Berenis sako, kad Lietuvoje šiai grupei priklausančios ligos diagnozuojamos vis jaunesniame amžiuje, o tokią tendenciją lemia keletas priežasčių. „Pirmiausia – dėmesio stoka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Ne mažiau svarbi ir kita priežastis – ydingas gyvenimo būdas: žmonės vis dar sunkiai „prisijaukina“ taisyklingą mitybą, dažnai turi žalingų įpročių ir yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Be to, jie nenoriai atlieka cholesterolio ir…
Kada padidėjusį kraujo spaudimą kontroliuoti padeda streso valdymas?
Kraujo spaudimas – biologinis rodiklis, didėjantis dėl daugelio veiksnių, tarp jų ir tų, apie kuriuos dažnas nesusimąsto. Pavyzdžiui, per didelio suvartojamo druskos kiekio ir nepakankamo elektrolitų, tokių kaip kalis, įsisavinimo. Anot Elektrėnų ir Marijampolės „MediCA klinika“ gydytojos kardiologės Jūratės Diržienės, šie du kraujospūdį didinantys faktoriai yra susiję su klaidingos mitybos įpročiais, o kad jie yra didžiulė problema, patvirtina Lietuvos populiacijos tyrimo rezultatai. „Lietuvoje vidutinis druskos suvartojimas per parą vidutiniškai siekia apie 10 g, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 5 g. O situacija su kaliu – priešinga: reikiamą jo paros normą užsitikrina tik kas penktas lietuvis“, – pasakoja J. Diržienė. Gydytoja kardiologė akcentuoja, kad bet kuri druskos rūšis turi 97–99…
